Patriotais save vadinantys politikai namų be vėliavos neįsivaizduoja. Radikalų jaunimą vienijančio Juliaus Pankos trispalvė plazda eitynėse, o Kazimiero Uokos namus puošia istorinis valstybės simbolis.

Koją pakišo sekmadienis

Lietuvos trispalvės daugelį tautiečių dominti pradeda tuomet, kai tenka jas kabinti ant namų, – prekyba vėliavomis pagyvėja likus kelioms dienoms iki šventės. O šių ne tiek jau ir daug. Delnais prekybininkai trina tris kartus per metus – liepos 6-ąją, vasario 16-ąją ir kovo 11-ąją.

„Šįmet kovo 11-ąją mums koją pakišo tai, kad šventinė diena buvo sekmadienis. Prekybos pagyvėjimas šioks toks buvo, bet ne toks, koks galėjo būti, jei būtų buvusi darbo diena. Daugiau pirkėjų buvo vasario 16-ąją – žmonės ėjo ir pirko vėliavas. Prigąsdinti visi, kad jas reikia kelti“, – teigė vėliavomis prekiaujančios įmonės „Aka Baltic“ vadovas Aivaras Andruškevičius. Jis atvirai sakė, kad trispalvių pardavimas buvo ypač išaugęs, kai Lenkijos prezidentas žuvo lėktuvo katastrofoje, – lietuviai labai aktyviai pirko vėliavas ir gedulo juostas.

Pasak verslininko, pagrindinė dalis trispalvių pirkėjų, plūstančių į parduotuves per šventes, yra eiliniai gyventojai. „Paskutinę dieną vėliavas žmonės perka tikrai ne eitynėms ar kitiems renginiams, o savo reikmėms. Visokie nacionalistai jas susiperka iš anksto“, – pasakojo A.Andruškevičius.

Lieka ištikimi tradicijoms

Šiuo metu parduotuvėse neįmanoma rasti močiučių rankomis siuvinėtos medvilninės arba šilkinės vėliavos. Dabar valstybingumo simbolis dažniausiai gaminamas iš sintetinio audinio.

„Vėliavos gaminamos dviem būdais. Vienas – kai vėliava susiuvama iš trijų dalių, kitas, brangesnis, – šilkografija, kai vienas audeklas specialia technologija nuspalvinamas trimis spalvomis. Gal lietuviai turtingesni tampa, bet jie vis dažniau perka būtent taip pagamintas vėliavas“, – svarstė A.Andruškevičius.

Anot jo, mūsų šalyje vis populiaresnė Lietuvos istorinė vėliava – vytis raudoname fone. Neretai ji tampa alternatyva XX a. pradžioje sukurtai trispalvei.

Kinai nukopijuoti nesugeba

Konkurencijos iš užsienio lietuviškų vėliavų gamintojai nejaučia. Atrodytų, pigiomis lietuviškomis vėliavomis ir vėliavėlėmis mūsų rinką galėtų užversti kinai, tačiau jie atkurti lietuviškos vėliavos spalvų nesugeba.

„Labai mūsų žalia spalva įnoringa. Ne kiekvienam pasiseka ją pagaminti. Kiek pamenu, kadaise net skandalas buvo kilęs, kai iš Kinijos atvežė partiją Lietuvos vėliavų, kur žalia buvo visai ne žalia, o salotinė. Tada jos buvo išimtos iš prekybos“, – prisiminė vėliavų gamintojas.

Vienas iš kontroversiškai vertinamų Kovo 11-osios eitynių organizatorių Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos vadas J.Panka savo namuose laikomą trispalvę kadaise įsigijo viename prekybos centre. Patriotinės organizacijos lyderis prisipažino, kad pirkdamas pasidomėjo, ar tai Lietuvoje gaminta vėliava. Dabar jo bendraminčiai mūsų šalies simbolių ieško specializuotose parduotuvėse.

„Aš prekybos centre pirkau, bet ant etiketės buvo parašyta, kad vėliava pagaminta Kaune. Todėl tikiuosi, kad nebuvo iš tos siuntos, kur iš Kinijos. O mano kolegos iš tautinio jaunimo organizacijos perka vėliavas privačioje parduotuvėlėje. Ten jos kokybiškos ir nebrangios, pagamintos Lietuvoje“, – teigė J.Panka.

Jis kartu su bendraminčiais į renginius, galima sakyti, neišeina be vėliavų. Tačiau, pasak J.Pankos, rimta problema yra kotai. „Kokybiškų kotų gana sunku įsigyti. Jie brangūs arba nepatogūs transportuoti. Kiek turime kotų pasidarę, tiek vėliavų stengiamės ir naudoti“, – pasakojo pašnekovas.

Seimo narys K.Uoka savo namuose turi dvi trispalves. Vieną politikas gavo dovanų Lietuvoje, o kitą 1991-aisiais atsivežė iš Jungtinių Valstijų.

„Šita vėliava tikrai istorinė. Ji ilgus metus vasario 16 d. Vašingtone būdavo kabinama ant Profsąjungų rūmų kaip tik priešais sovietų ambasadą. Šią vėliavą ir gavau dovanų 1991 m. kaip ženklą to, kad pasiekėme pergalę ir Lietuva bus laisva amžinai“, – teigė politikas.

Šiuo metu K.Uoka vėliavą norėtų padovanoti vienam iš Lietuvos muziejų, tam, kuris prisiimtų atsakomybę ją saugoti. „Kol kas laikau vėliavą namie. Ją išskalbiau ir ji garbingoje vietoje. O kitą vėliavą per šventes kabinu ant namo. Kaip tik baigiau namo fasadą tvarkyti, tad šiemet ir pakabinau vėliavą“, – kalbėjo politikas.

Komentaras

Andžejus Dinikis

Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas

Vilniuje kovo 11-ąją nustatyti 22 pažeidimai – vėliavos neiškeltos. Šią dieną taip pat pastebėjome, kad žmonės buvo linkę pranešti apie pamatytus pažeidimus. Vasario 16-ąją tokių atvejų būta mažiau – 19.

Už neįvykdytą prievolę iškabinti vėliavą numatytos baudos. Pastatų administratoriams, namų prižiūrėtojams skiriamos baudos nuo 10 iki 30 litų. Jeigu vėliava neiškelta ant valstybinės įstaigos ar savivaldybės, skiriamos baudos nuo 30 iki 60 litų.