Didžiausi pasikeitimai – Lietuvoje vietoje 71 lieka 70 apygardų, nes įsteigta nauja Pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda, kurioje balsuos užsienyje gyvenantys rinkėjai.
Vilniuje atsiranda nauja papildoma Pašilaičių apygarda, o dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus panaikintos Dzūkijos ir Pietų Žemaitijos apygardos.
Nors pačių apygardų nelieka, Dzūkijos apygardos vardas panaudojamas kitai, platesnei, apygardai regione, o Žemaitijoje atsiranda Kelmės-Šilalės apygarda.
Taip pat keičiami kai kurių apygardų pavadinimai, pvz., Dainavos šiaurinė pervadinta į Kaišiadorių-Elektrėnų, Dainavos pietinė – į Dainavos. Zanavykų apygarda tampa Sūduvos šiaurine, Žemaitijos vakarinė – Plungės-Rietavo, Karmėlavos – Savanorių ir t. t.
Apygardų ribos artėjant Seimo rinkimams pakeistos, kad neviršytų įstatymo leidžiamo 10 proc. nuokrypio nuo vidutinio apygardų rinkėjų skaičiaus.
Iki rinkimų likus ne mažiau kaip 210 dienų VRK turi pavirtinti rinkimų apygardų ribas, atsižvelgiant į šalies administracinį suskirstymą, praėjusių rinkimų apygardų ribas ir rinkėjų skaičių.
Įstatymo leidžiamas 10 proc. nuokrypis nuo vidutinės apygardos dydžio reiškia, kad mažiausią apygardą sudarytų 31–32 tūkst. rinkėjų, didžiausią – 37–38 tūkst. rinkėjų.
Eiliniai Seimo rinkimai turėtų vykti 2020 metų spalio 11 dieną.
Naujausi komentarai