„Kauno dienos“ žiniomis, daugiau nei prieš pusmetį Kauno paveldosaugininkams laikinai paskirtas vadovauti juristas iš Vilniaus Svaigedas Stoškus netrukus taps nuolatiniu vedėju. Į šias pareigas jis bus skiriamas be konkurso.

„Liko gauti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvadą apie pretendento skaidrumą. Jei atsakymas bus pozityvus, tuomet S.Stoškus bus nedelsiant paskirtas nuolatiniu Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio vadovu“, – patvirtino KPD direktorė Diana Varnaitė.

Paskyrimas S.Stoškaus laukia įvertinus padarytą pažangą. Vis dėlto savo atsikraustymą dirbti į Kauną vilnietis, ko gero, įsimins visam gyvenimui. Praėjus dviem savaitėms po to, kai jis atsisėdo į Irenos Vaškelienės kėdę, architektai Rotušės aikštėje surengė mitingą.

Akcijos organizatoriai piktinosi, kad vadovauti KPD Kauno padaliniui iš sostinės skirtas teisininkas, neturintis architektūrinio išsilavinimo. Architektai tikino, kad Kauno paveldo problemas gali puikiausiai spręsti vietos specialistai.

Praėjo daugiau kaip pusė metų. Strėlės į S.Stoškaus kabineto langus Rotušės aikštėje, kaip jis pats sako, nelaidomos. Netgi priešingai.

– Ar tvirtai apsisprendėte likti Kaune?

– Kol kas į darbą važinėju iš Vilniaus, be darbo, yra ir asmeninis gyvenimas. Kaip bus ateityje, matysim. Nusprendžiau toliau dirbti Kaune, nes architektai grasina antru streiku, jei paliksiu šį postą. Juokas juokais, bet paklauskite Algimanto Kančo, Gintaro Prikockio, Gintauto Natkevičiaus ir kitų. Pirmuoju streiku, kai tik pradėjau dirbti Kaune, man buvo padaryta didelė paslauga. Iš karto buvau įmestas į šaltą vandenį. Atrodo, kad išplaukiau.

– Jūsų pirmtakė I.Vaškelienė buvo įtariama ėmusi kyšį. Ar jau susidūrėtė su šiame poste tykančiomis pagundomis?

– Nežinau, ar anksčiau būdavo duodami kyšiai, tačiau su vienu panašiu atveju susidūriau. Žmogus turėjo teisinių problemų, kurias mes išsprendėme. Po to jis pas mane atėjo, padėkojo ir bandė paduoti man voką. Kas jame buvo, aš nežinau.

– Net nepažiūrėjote?

– Ne. Paaiškinau tam žmogui, kad jis turi galimybę nusifilmuoti dokumentiniam filmui. Tuomet jis labai staigiai voką pasiėmė. Kartą kažkas koridoriuje paliko butelį, kolegoms pasakiau, kad jo tuoj pat neliktų. Kažkas atsidėkodamas ant stalo padėjo tortą. Spėju, kad už tai, jog mūsų darbuotojai arė neskaičiuodami darbo valandų.

Mes negailime savo darbo valandų. Žinoma, vadovaudamasis įstatymu galėčiau žmogui atsakymą duoti per 20 dienų, po to terminą dar pratęsti, dar ko nors pareikalauti. Bet aš dažnai sakau savo darbuotojams: „Įjungiame šeštą pavarą ir padarome tuojau pat.“ Ne kartą sėdėjome po darbo, savaitgalį. Padėjome verslininkams greičiau pradėti įgyvendinti projektus. Nauda visapusė: statybininkai pradėjo anksčiau dirbti, pastatą greičiau sutvarkys, greičiau įsivažiuos verslas ir greičiau bus pradėti mokėti mokesčiai.

Štai vyriausioji specialistė Rymantė Gudienė praėjusį penktadienį darbą baigė 22 valandą. Visa tai dėl to, kad prašiau jos peržiūrėti žydų ligoninės projektą, nes jis tikrai yra prioritetinis. Projektų turime daugybę, tačiau dabar žmonės pas mus dirba be streso, nėra įtampos. Mane labai palaiko KPD vadovybė – ko reikia logistikai, visko gaunu. Skambina žmonės ir siūlosi ateiti dirbti, nors atlyginimai pas mus nedideli.

– Ko ėmėtės pradėjęs vadovauti Kauno padaliniui?

– Stengiausi sumažinti biurokratiją ir pagerinti darbo efektyvumą. Šiek tiek keitėsi personalas – kai kurie išėjo patys, kai kurių darbuotojų paslaugų atsisakyta, turime keletą naujų veidų. Vieną darbuotoją pavyko prisivilioti iš Šiaulių. Išsimušiau papildomą – derintojo etatą. Tai reiškia, kad žmonės atsakymus gaus greičiau.

Po „stiklainio“ skandalo visi darbuotojai buvo labai įsielektrinę, visko bijantys. Jie buvo linkę visur maksimaliai kelti reikalavimų kartelę – kai kur to tikrai nereikėjo. Verslui tai – mirtis. Taip pat dažnai būdavo nesusikalbama, vieni rėkė ant kitų. Mano darbo principas toks: susodinu rėkiančias puses prie stalo ir ieškome kompromiso.

– Dažnai susitinkate su architektais?

– Jie nuolat ateina, tai jų ir mūsų duona. Saviems kolegoms pavyko išaiškinti, kad esame visų pirma tarnautojai. Architektai – mūsų klientai. Atėję su problema, jie turi išeiti su jos sprendimu arba su paaiškinimu, kaip ją išspręsti. Anksčiau jie išgirsdavo: „Tai ne mūsų reikalas, nes mes neprojektuojame.“ Mano tikslas, kad pas mus atėjęs žmogus labai aiškiai žinotų, ko iš jo prašoma. Reikalauju, kad sąlygos žmonėms būtų rašomos buitine kalba, nes kai kurie kolegos parašo taip, kad net aš nesuprantu. Vadinasi, ir eilinis žmogus nesupras. Be to, reikalauju, kad interesantams būtų iš karto būtų atsakyta, kad nereikėtų tarpinių raštų.

– Kokie projektai pajudėjo iš mirties taško?

– Jau suderinome „Respublikos“ viešbučio sklypo detaliojo plano projektinius pasiūlymus. Arti finišo linijos – žydų ligoninė. Sparčiai tvarkomas pastatas Vilniaus g. 10. Žalia šviesa – „Britanikos“ viešbučiui griauti. Labai džiaugiamės, kad skirta lėšų Prisikėlimo bažnyčios šventoriaus grindiniui. Dar yra daugybė mažyčių projektų.

– Ar teko susidurti su vertingo paveldo žalojimo atvejais?

– Taip, ir ne kartą. Prie pat mūsų padalinio, Vilniaus gatvėje, sustabdyti pradėti vykdyti tarpukario pastato rekonstrukcijos darbai. Aiškinamės, ar tai daroma teisėtai. Kur kas dagiau nerimo sukėlė neseniai užfiksuotas kitas atvejis. Tai labai unikalus, tarpukariu kaip geriausias namas premijuotas namas Vydūno alėjoje, pažymėtas 59-uoju numeriu. Savininkai praėjo jį rekonstruoti ir labai apgadino. Dar nežinau, ką darysime, gal kreipsimės į prokuratūrą? Savininkai buvo pateikę mums prašymą statyti antrą aukštą. Neleidome, nes tai – unikalus namas, Kauno perliukas. Nepaisydami draudimų pastatą jie pradėjo savavališkai darkyti. Nesvarbu, kad neįrašytas į registrą, tačiau yra saugomo Žaliakalnio dalis – jo tūris ir visa kita privalo būti išsaugota!

Senamiestyje nuolat kyla tūriniai stoglangiai. Kaune įtartinas rekonstrukcijas labai greitai apskundžia – labai džiaugiuosi tokia „informacijos agentūra“. Kita vertus, neturiu tikslo visų bausti.

– Jei valstybė ar savivaldybė reikalauja pastatą išsaugoti autentišką, gal galėtų prie to prisidėti?

– Kodėl turėtų prisidėti? Reikia atprasti gauti už dyką – nes po to nelabai vertina. Jei neturi pinigų vertingam objektui tvarkyti, tegu parduoda ir tegu tvarko nauji savininkai. Mūsų valstybė nėra tokia turtinga, kad galėtų prisidėti. Žinoma, yra tokių atvejų, kai valstybė turėtų prisidėti. Reikėtų taikyti bizūno ir meduolio principą. Kalbėjau su Kauno meru, galbūt galėtume atrasti kažkokį kelią, kaip sutvarkyti Laisvės alėjos namų fasadus. Gal savivaldybė galėtų duoti savininkams dažų? Kol mūsų pačių pastatas buvo nesutvarkytas, negalėjome ir iš kitų reikalauti. Tvarkosi dar keli namai. Geras pavyzdys užkrečia. Manau, visi Vilniaus gatvės namų savininkai gaus reikalavimus tvarkytis.

– Kokie dar objektai problemų sąrašo viršuje?

– Buvusi kavinė „Kaukas“ – F.Vizbaro pilaitė. Turiu priekaištą kauniečiams: jei šis pastatas buvo vertingas, kodėl nebuvo įtrauktas į vertybių registrą? Kodėl leido jam sugriūti? Kol kas vyksta diskusija, Kauno visuomenė turėtų nuspręsti, ar dar saugoti, ar visai nugriauti. Kadangi šis objektas yra Žaliakalnyje, turi būti saugoma šiai teritorijai būdinga architektūra. Reikia sprendimo, kuris visiems būtų priimtinas.

Kauno pilis dabar nei skusta, nei lupta – reikia ją tvarkyti, užbaigti. Reikia sparčiau judėti. Be Laisvės alėjos rekonstrukcijos, laukia Rotušės aikštės grindinys. Dabartinės plytelės nepuošia miesto. Reikia judinti Rotušės aikštės sutvarkymo klausimą.

– Kaip vertinate Vilniaus specialistų, rengiančių Kauno naujamiesčio reglamentą, darbą? Kauno architektai juos bombardavo kritika.

– Matau labai daug pozityvo. Nori nenori, bet centrinė, pagrindinė, įstaiga (KPD – red. past.) yra Vilniuje. Ten yra ir mūsų antrinė įstaiga Kultūros paveldo centras, kuri ruošia reglamentus visai Lietuvai. Seniau paruošdavo ir numesdavo. Dabar padarėme kitaip. Labai ankstyvos stadijos, visiškai neišbaigtą produktą pristatėme kauniečiams, kurie jį sukritikavo. Mes kvietėme Kauno architektus, kitus specialistus prisidėti prie reglamento rengimo, bet, regis, jie nepanoro. Tai, kad reglamentą rengia ne vietiniai specialistai, galbūt dar geriau, nes tuomet jie vertina objektyviau. Labai gerai, kad įvyko diskusija, kažkas gavo niuksą. Kita vertus, kritikai, kurie šaukia, rėkia, ir patys yra prisidirbę iki ausų.

– Ar tai, kad neturite su architektūra ar paveldu susijusio išsilavinimo, netrukdo būti KPD padalinio vadovu?

– Lietuvos tragedija yra ta, kad gaisrinei vadovauja gaisrininkas, policijai – policininkas. Jie gali visiškai neturėti vadybos, viešojo administravimo, kolektyvo valdymo žinių. Man atėjus dirbti, kai kurie darbuotojai nustebo sužinoję, kad jie visų pirma yra valstybės tarnautojai, o tik po to – savo srities specialistai. Ne paslaptis, kad būdavo problemų ir dėl žmonių aptarnavimo stiliaus.

– Kaip dar tobulinsite savo padalinio darbą?

– Mano iniciatyva yra kuriama KPD Kauno teritorinio padalinio svetainė, kurioje žmonės galės rasti reikiamos informacijos, atlikti tam tikrus veiksmus ar net įskųsti vertybių niokotojus. Joks kitas KPD teritorinis padalinys atskiros interneto svetainės neturi. Kada svetainė pradės veikti, dar negaliu pasakyti. Padeda šios srities specialistai, kiek galiu, darau ir pats.

Diana Varnaitė

Kultūros paveldo departamento direktorė

Įsiklausę į įvairias nuomones ir pamatę, kad S.Stoškaus vadovaujamame Kauno teritoriniame padalinyje yra pasiekta aiški pažanga, ypač vadybos atžvilgiu, kaip tiesioginė vadovė, pasiūliau specialiai komisijai pritaikyti neeilinio veiklos vertinimo procedūrą. Komisija praėjusią savaitę pateikė išvadą, kad laikinasis vedėjas būtų paskirtas nuolat dirbti. Jis iš esmės pertvarkė padalinio veiklos organizavimą. Klausimai sprendžiami daug operatyviau ir efektyviau, paspartėjo projektų peržiūra, veikla tapo skaidresnė, aiškesnė. Tai pripažįsta paveldosaugininkai, architektai, restauratoriai. Kiek turėjome nusiskundimų, kai padaliniui vadovavo architektūrinį išsilavinimą turinti Irena Vaškelienė... Apie ją žinojo ne tik Kaunas, bet ir visa Respublika. Matyt, ji turėjo rimtų problemų su vadyba. Vadovo reikalas yra tinkamai organizuoti darbą, o su paveldosauga susijusį išsilavinimą turi turėti jam pavaldūs specialistai.