Kauno vyriausiasis paveldosaugininkas Svaigedas Stoškus vangiems miesto valdininkams įrodė, kad reikia ne tuščiai kalbėtis, o imtis konkrečių darbų: jis rado, kas suremontuotų vandalų išluptus žydų kapų vartus.

Remontas nekainavo

Kauno savivaldybės valdinininkai, turintys rūpintis miesto kapinėmis, taip pat ir apleista Radvilėnų plente esančia senąja žydų kapaviete, turėtų nustoti teisinti savo neveiklumą lėšų stoka.

Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėjas Svaigedas Stoškus parodė, kad kartais užtenka ir nedidelių pastangų bei žmogiško požiūrio.

Prieš porą savaičių žydų religinės bendruomenės vadovas Mauša Bairakas pastebėjo, kad dingo Radvilėnų plente esančių kapinių metaliniai vartai su Dovydo žvaigždėmis.

Po savaitės į Kultūros paveldo departamentą paskambino viena kaunietė ir pranešė, kad matė numestus vartus prie kapinių, tik kitoje jų pusėje nei įėjimas. „Nors kapinių valdytojas yra Kauno miesto valdžia, tačiau dėl savivaldybės neveiklumo bei ignoravimo mes patys savo iniciatyva ir lėšomis vartus laikinai pervežėme į saugią vietą“, – pasakojo S.Stoškus.

Vedėjas paprašė M.K.Čiurlionio muziejaus patalpas remontuojančios įmonės darbuotojų suremontuoti vartus ir įstatyti juos kapinėse. „Bendrovė tai padarė už savo lėšas: perdažė, sutaisė ir, atgabenusi į kapus, privirino vartus prie vyrių, kad vagys kitą kartą jų negalėtų išlupti“, – pasakojo S.Stoškus.

Parėmė verslininkas

S.Stoškus negailėjo kritikos Kauno valdžiai. „Ji galėtų rodyti daugiau iniciatyvos, o dabar tik ciniškai ignoruoja visus pasiūlymus ir prašymus. Seniai siūlėme skirti lėšų šabakštynams aptvarkyti, bet galiausiai to ėmėsi žydų verslininkas, už savo lėšas pasamdęs įmonę. Darbai jau eina į pabaigą, o savivaldybėje man pasakė, kad dar vyksta pasitarimai dėl tvarkymo. Jie net nežinojo, kad jau be jų pjaunami krūmynai“, – stebėjosi S.Stoškus.

Kapinėse šiuo metu dirba Lietuvoje investavusio Didžiosios Britanijos verslininko Wiliamo Sterno samdyta įmonė. Jis žada atnaujinti tvorą, įrengti vaizdo stebėjimo kameras

Tvarko ir studentai

Savo jėgomis kapines tvarko ir vietos žydų bendruomenės. M.Bairakas pasakojo, kad neseniai vykusioje talkoje dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universitetų studentai. „Atstatėme 52 paminklus, išpjovėme šabakštynus“, – pasakojo M.Bairakas.

Talkininkai atstatė ir trijų žydų savanorių, kovojusių už Lietuvos nepriklausomybę 1918–1920 m., kapų paminklus: Samuelio Koknerio, Chaimo Judelevskio, Calelio Graževskio. Todėl žydų religinė bendruomenė ketina kreiptis į Krašto apsaugos ministeriją, kad talkon atsiųstų ir kareivių.

Nuo XIX a. iki pokario veikusiose kapinėse palaidotas Danielius Dolskis, dailininkas Jokūbas Mesenbliumas, taip pat čia ilsisi medikai, žurnalistai, pramonininkai.

Važiuotų turistai

Pasak jo, Kaune kaip ir visoje Lietuvoje, likę per mažai žydų, kad jie patys pajėgtų sutvarkyti ir prižiūrėti savo kapines. „Todėl turime prisidėti ir mes. Juk mūsų šalyje išžudyta per 90 proc. žydų, tai ir mums tenkanti atsakomybė“, – kalbėjo S.Stoškus.

Nesupranta, ko nori

Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktorius Algirdas Verbickas sakė nesuprantantis S.Stoškaus pretenzijų. „Neaišku, ko jis nori. Tuo tik eskaluoja konfliktą su žydais. Mes gerai sutariame su abiejomis miesto žydų bendruomenėmis, kurios prižiūri šias kapines“, – teigė direktorius.

Jis sakė, kad savivaldybė suteikia transportą šiukšlėms, šakoms išvežti, kai to paprašo talkininkai. „Taip pat nušienaujame pievą plote, kur nėra kapaviečių. Kitur bijome sugadinti kokį nors paminklą krūmapjovėmis. Geriausia būtų, kad kapinėse šeimininkautų patys žydai“, – mano A.Verbickas.