"Kauno diena" tęsia diskusiją apie "Sodros" reformą. Mūsų dienraščio skaitytojas Rimantas Kalindra siūlo kitaip pažvelgti į pensijų sistemą: vaikai kaupia pensiją savo tėvams. Jo pasiūlymą komentuoja trys specialistai.

Pervestų į specialias sąskaitas

"Manau, kad pensijos (kaip ir partijos) liks XX a. istorija. XXI a. šitie dalykai turi keistis. Kadangi "Sodra" artėja prie bankroto, siūlau tokį projektą, kuriuo galima nušauti mažiausiai tris zuikius: atpratinti nuo noro slėpti pajamas ir nemokėti mokesčių, galimybę pensininkams nelikti be pragyvenimo šaltinio, stimuliuoti vaikų gimstamumą", – įsitikinęs R.Kalindra. Pagrindinis jo pasiūlymo principas – pensininkus tėvus gali išlaikyti jų vaikai. Esą tereikia suskaičiuoti: kiek dirbančiųjų išlaiko savo vaikus; kiek dirbančiųjų turi pensinio amžiaus tėvus; kiek dirbančiųjų neturi vaikų; kiek dirbančiųjų neturi pensinio amžiaus tėvų (pastarieji dar tebedirba arba jau mirę); kiek yra išlaikomų vaikų; kiek yra bedarbių; kiek yra pensinio amžiaus žmonių; kiek yra pensinio amžiaus vaikų, turinčių pensininkus tėvus.

R.Kalindra siūlo įteisinti tokią sistemą, kad dirbantys Lietuvos gyventojai, užuot mokėję "Sodrai", tuos mokesčius (šiuo metu 31 proc.) pervestų į jų tėvams atidarytas specialias sąskaitas bankuose, iš kurių pastarieji, sulaukę pensinio amžiaus, galėtų pradėti imti riboto dydžio (kad staiga neišeikvotų) pinigų sumas (pensijas).

Juo daugiau tėvai turėtų vaikų, juo labiau būtų aprūpinti senatvėje. Suaugę vaikai, žinodami, kad dalis jų uždirbtų pinigų atiteks ne bet kam, o jų tėvams, taip pat esą būtų suinteresuoti nelikti bedarbiai ir neslėpti pajamų.

Anot R.Kalindros, ne(be)turintys tėvų dirbantieji turėtų pervesti savo mokesčius į Bendrą sąskaitą, skirtą išlaikyti vaikų ne(be)turintiems pensininkams.

"Manau, esant tokiai socialinio aprūpinimo sistemai, tėvai stengtųsi užauginti ne mažiau kaip tris vaikus, padaugėtų oficialių santuokų ir sumažėtų skyrybų", – svarsto "Kauno dienos" skaitytojas. Jis įsitikinęs, kad ilginti pensinio amžiaus neverta, nes tokiu būdu jaunimui dėl užimtų darbo vietų (o ir praradusiems darbą priešpensinio amžiaus žmonėms) liks dar mažiau galimybių įsidarbinti.

Idėjas galima pritaikyti

Lina Bušinskaitė

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja:

Džiugu, kad visuomenė vis aktyviau įsijungia į diskusiją apie socialinio draudimo sistemą, noriai teikia pasiūlymus, kaip būtų galima efektyviai reformuoti šią sistemą. Toks ir buvo tikslas pristatant reformos gaires – pirmiausia išklausyti visų suinteresuotų grupių nuomones, pasiūlymus, pastabas ir į jas atsižvelgus modeliuoti artimiausią ir tolesnę socialinio draudimo sistemos ateitį lemsiančius sprendimus. Tartis priimant visiems mums svarbius klausimus yra labai svarbu.

Pateiktas pasiūlymas išties įdomus. Siūlomas netradicinis "Sodros" reformos modelis, orientuotas į šeimos santykius. Tokio siūlymo ministerija dar nebuvo sulaukusi. Kai kuriuos šios idėjos aspektus galima pritaikyti ir šiandien. Reikia tik geranoriškumo. Pagalba saviems tėvams, kaip ir vaikams, nuo seno yra žmonių savimonėje.

Įdomu būtų žinoti, ką apie tai galvoja mokslininkai, ypač sociologai, socialinio draudimo ekspertai, ekonomistai, suinteresuotos socialinės grupės. Deja, šiame siūlyme neaptarta, kaip būtų galima mokėti kitas socialinio draudimo išmokas, mokamas iš "Sodros" biudžeto. Pavyzdžiui, motinystės ir tėvystės išmokas.

Primename, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaryta darbo grupė siūlo stiprinti įmokėtų įmokų ir gaunamų išmokų ryšį, o tai galima daryti keliais būdais. Ekspertų nuomonės išsiskyrė, bet alternatyvų esmė ta pati – vesti viso darbuotojo gyvenimo įmokėtų įmokų apskaitą ir jo pensiją sieti su jo įmokėtomis įmokomis. Žinoma, indeksuojant pagal vidutinio darbo užmokestį, infliaciją ar kitą formulę.

Ši reforma neturėtų įtakos dabartiniams pensininkams ir nekeistų jau uždirbtų teisių dabartinėje sistemoje. Taigi perėjimas į naują sistemą būtų ilgalaikis procesas. Taip pat reikėtų racionalizuoti "Sodros" administravimą. O trumpalaikis gelbėjimas turėtų apimti ir "Sodros" skolų dengimą iš valstybės biudžeto, nes skolų kupra kels nuolatinę grėsmę "Sodros" tvarumui.

Išmokas reikia sieti su įmokomis

Asta Vasiliauskaitė

KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto Finansų katedros vedėja:

Skaitytojo nuomonė įdomi, tačiau jo siūloma pensijų sistemos pertvarkos koncepcija sunkiai įgyvendinama šiuolaikinėje visuomenėje. Beje, idėja nenauja. Lietuvoje iki XX a. pradžios buvo įprasta iš tėvų ūkio išeinantiems vaikams išmokėti vadinamąsias dalias, o prievolė išlaikyti senus tėvus tekdavo ūkį perėmusiam vaikui. Iš rašytinių šaltinių galima daryti išvadą, kad tokia sistema lietuviai nelabai džiaugėsi. Skaitytojo siūloma sistema nuo pastarosios skirtųsi tuo, kad būtų sustiprinta finansų tarpininkų (tų, kurie surinks tas įmokas, skaičiuos, stebės) vaidmuo. Tačiau šis pataisymas vargu ar padarys sistemą efektyvesnę ir labiau patrauklią gyventojams.

Beje, manau, kad gąsdinimas "Sodros" bankrotu yra perdėtas. Reikia pripažinti, kad situacija sudėtinga, tačiau problemas reikės spręsti ne revoliucijos, bet evoliucijos keliu, nes negalima laiko atsukti atgal ir grąžinti visus Lietuvos gyventojus į jų 18-ąjį gimtadienį, kai jie turėjo pradėti veikti kaip savarankiški, atsakingi ir drausmingi asmenys. Vargu ar įmanoma būtų grąžinti lėšas ir jau daug metų įmokas "Sodrai" mokėjusiems gyventojams, kad jie galėtų įsijungti į naująją sistemą. Taigi teks tobulinti esamą pensijų sistemą.

Efektyviai veikianti socialinio draudimo sistema turi būti grįsta labai racionaliais skaičiavimais. Išmokos turi būti siejamos su viso gyvenimo įmokomis. Daugiau įmokėjusieji turi gauti aiškiai didesnes išmokas. Pensijoje esantis gyventojas neturėtų tikėtis iš socialinio draudimo išmokų apsirūpinti geriau negu dalyvaudamas darbo rinkoje. "Sodra" turi būti apsaugota nuo politikų dosnumo priepuolių prieš rinkimus. Įvairioms rėmimo programoms ir pašalpoms reikia sukurti kitus fondus. Laikas suprasti, kad socialinio draudimo pinigai yra socialines įmokas mokėjusių asmenų turtas, kurio perskirstymas sistemoje nedalyvavusiesiems yra vagystė. Tada ir bankrotas negrės.

Negalvokime vien apie savo kiemą

Teodoras Medaiskis

Socialinių ekonominių tyrimų instituto tarybos narys:

Pensininkų gyvenimo lygis turėtų priklausyti nuo jų pačių individualaus indėlio per visą darbingą gyvenimą į šalies ekonominį augimą ir nuo dabartinės šalies padėties, o ne nuo to, kaip sekasi (ar nesiseka) jų vaikams. Dabar maždaug taip ir yra – pensininko indėlis matuojamas buvusiu uždarbiu, o įvertinamas šalies ekonomikos išgalėmis finansuoti pensijas.

Ne itin kokios šiandien tos išgalės, bet nuo siūlomų priemonių jos nepadidės. Padidės tik skurdas tų tėvų, kurių vaikai gauna nedidelį atlyginimą ar emigravo, be to dar labiau padidės vaikų neturinčių pensininkų skurdas. Neįgaliųjų pensijų iš viso nebebus iš ko mokėti. Taigi – dar labiau nuskurdinsime didžiąją daugumą pensininkų, kad bankininkams, kurie ir savo vaikus įtaisė į bankus, būtų dešimteriopai geriau.

Beje, senatvės pensijoms skiriama visai ne 31 proc. darbo užmokesčio. Visoms pensijoms skiriama 26,3 proc., tačiau iš jų ne mažiau kaip 10 punktų atitenka neįgaliesiems ir našlaičiams, taigi į vadinamąsias sąskaitas savo tėvams daugiau 15 proc. niekaip nepatektų.

Apie pasiūlymo autorių

"Kauno dienos" skaitytojas Rimantas Kalindra – 60-metis Lietuvos žemės ūkio universiteto dėstytojas, dėsto anglų ir italų kalbas. Jis taip pat – diplomuotas inžinierius hidrogeologas.