Pereiti į pagrindinį turinį

Piloto klaidos versija atmesta

Po Kauno medicinos universiteto klinikose praleistos nakties per lėktuvo avariją sužaloto G.Mozgirio sveikatos būklė stabilizavosi.

Dvivietis lėktuvas "Skyair" avariją patyrė antradienio vakare. Orlaivis į žemę rėžėsi netoli S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo. Iki nusileidimo tako "Skyair" bebuvo likę skristi mažiau nei kilometrą.

Per avariją žuvo lėktuvą pilotavęs patyręs lakūnas ir instruktorius, 49 metų Kauno rajono Akademijos gyventojas Leonas Sakalauskas. Su juo skridusį 41 metų Gintarą Mozgerį Kauno greitosios pagalbos medikų brigada skubiai nugabeno į Kauno medicinos universiteto klinikas. Vakar jo sveikatos būklė buvo sunki, bet jau stabili.

Avarijos liudytojų pasakojimu, prieš krisdamas žemyn lėktuvas atliko tarsi posūkio manevrą ir rėžėsi į Noreikiškių apylinkėse, I forto pašonėje esančią pievą. Manoma, kad nelaimė įvyko dėl techninio gedimo, kilusio lėktuvui dar būnant ore. Įvykio vietoje iškart susirinkę aviatoriai spėliojo, kad galėjo užgesti variklis ir dėl to pilotas nesėkmingai mėgino nutupdyti orlaivį pievoje. Rėžęsis į žemę orlaivis iškart užsiliepsnojo ir akimirksniu sudegė.

Žuvusį pilotą ir sunkiai sužalotą keleivį iš liepsnojančio lėktuvo ištraukė netoliese esančios sodybos gyventojas. "Išgirdau garsų trenksmą, lyg būtų kas sprogę. Iš pradžių pamaniau, kad čia pat dirbusiam kombainui bus kas nors atsitikę. Tuojau į dangų pakilo tirštų dūmų stulpas. Nieko nelaukęs ėmiau bėgti, pastvėręs po ranka pakliuvusį automobilio gesintuvą. Juo bandžiau nuginti ugnį nuo savęs ir nuo lėktuvu skridusių žmonių, po smūgio į žemę iškritusių iš kabinos. Talkinamas atbėgusio vieno jaunuolio patraukiau juos toliau nuo ugnies", – pasakojo pirmasis į pagalbą atskubėjęs ir tiesiai į atvirą ugnį nėręs 62 metų Valentinas Keršys.

Anot jo, vienas vyras jau buvo miręs, o kitas dar turėjo sąmonę, ištarė kelis nerišlius žodžius. Kauno rajono policijos budėtojams apie nelaimę pranešęs V.Keršys paprašė atsiųsti ir greitosios pagalbos medikus bei ugniagesius gelbėtojus. Anot jo, visos specialiosios tarnybos į nelaimės vietą atskubėjo itin greitai.

"Pasielgėte tikrai kilniaširdiškai", – išklausęs V.Keršio pasakojimo ištarė vienas žuvusio piloto L.Sakalausko bendraminčių ir padėjo pirmajam gelbėtojui ranką ant peties. "Ką jūs, dariau, ką galėjau. Gaila, kad tenka apraudoti lakūno žūtį", –  Aleksoto aerodromo kaimynystėje daugiau nei pusę amžiaus gyvenantis V.Keršys savo poelgio nebuvo linkęs sureikšminti.

"Ačiū jums", – stovėdama prie degėsiais virtusio lėktuvo V.Keršiui ištarė ir netekties skausmo prislėgta lakūno L.Sakalausko žmona. Ji pasakojo, kad vyras tądien buvo grįžęs į namus papietauti, jautėsi gerai, apie jokius lėktuvo gedimus nekalbėjo.

Įvykio vietoje susirinkę aviatoriai iš karto atmetė vienintelę savo kolegos žūties versiją  – piloto klaida. L.Sakalauską pažinojusiųjų žodžiais, tai buvo labai patyręs, atsakomybės jausmą turintis lakūnas.


Algimantas Žentelis, Kauno aeroklubo vadovas:

Leonas Sakalauskas – ilgametis Kauno aeroklubo tarybos narys. Pastaruoju metu jis daugiau laiko skyrė ultralengviems lėktuvėliams, tačiau nenutraukė narystės ir klube. Netektis išties skaudi visai aviatorių bendruomenei.

Tai nebuvo koks nors parodomasis skrydis labai žemame aukštyje ar sudėtingas bei rizikingas manevras. Pilotas rengėsi tūpti. Bet lėktuvui tupiant, likus vos keliems šimtams metrų iki nusileidimo tako, toks smūgis į žemę – yra galvon netelpantis dalykas. Aišku, ir "Boeing" laineriai, vos pakilę, trenkiasi į žemę, gyvename ne rojuje, o žemėje.


Kęstutis Auryla, Civilinės aviacijos administracijos direktorius:

L.Sakalauskas – tikrai labai patyręs lakūnas, buvo Lietuvos akrobatinio skraidymo rinktinės narys. Skraidė nuo 1993 m., turėjo akrobatinių skrydžių kvalifikaciją ir instruktoriaus reitingą, įvairių tipų orlaiviais ore buvo praleidęs per 1200 valandų. Tai yra išties nemažai aviacijos mėgėjui.

Mūsų duomenimis, kartu skridęs Gintautas Mozgeris – taip pat susižavėjęs aviacija, ketino stoti į aviatorių klubą. Nelaimę tiriantys specialistai susitiks su juo, kai tik medikai leis. Avarijos aplinkybės tiriamos toliau. Jau dabar visiškai aišku, kad lėktuvas nukrito posūkio metu, atlikdamas nusileidimo manevrą, iki pakilimo tako likus maždaug puskilometriui. Liudytojų teigimu, lėktuvo kritimo trajektorija buvo gana staigi. Linkstama prie versijos, kad posūkio metu sustojo lėktuvo variklis ir pilotas buvo priverstas atlikti avarinį nusileidimą. Kodėl jam tai nepavyko, turės išsiaiškinti specialistai.

Kai iš lėktuvo lieka tik degėsiai, tirti gerokai sunkiau, bet buvo nemažai žmonių, mačiusių šį lemtingą skrydį. Vienas "Cessna" lėktuvas tuo laiku buvo pakilęs į orą, jo pilotas matė nelaimę patyrusio orlaivio skrydžio trajektoriją. Kiti kolegos aviatoriai viską matė iš netoliese esančio aerodromo, taip pat šį tą papasakojo aplinkiniai gyventojai.

Šįkart apie piloto klaidą ir žmogiškąjį faktorių kalbėti reikėtų mažiausiai. Pats asmeniškai gerai pažinojau L.Sakalauską. Tai tvarkingas, problemų dėl skrydžių saugumo niekada neturėjęs pilotas.

Kalbant apie bendrą situaciją, reikia pastebėti, kad ore, kaip ir sausumoje, nelaimės dažnai įvyksta ne dėl techninių gedimų, o būtent dėl piloto klaidos. Vien šiemet tokių atvejų buvo ne vienas, kai skrydžiai baigėsi tragiškai dėl šiurkščių taisyklių pažeidimų ir elementaraus saugumo nepaisymo. Sakoma, kad aviacijoje taisyklės rašomos krauju, bet vis dar ne kiekvienas lakūnas jų laikosi.

Pastaruoju metu, kitaip nei prieš kelerius metus, skaudžių nelaimių įvyksta mažiau. Beje, tai, kad šalyje vis daugėja ultralengvųjų orlaivių (toks buvo ir "Sky Arrow 650 TCN"), mums kelia nerimo, mat daugeliui pilotų stinga skrydžių būtent šio tipo lėktuvais patirties. Tai itin lengvi lėktuvai, pagaminti iš plastiko, pasižymintys kitokiomis aerodinaminėmis savybėmis ir reikalaujantys palankių oro sąlygų skrydžiams.
Stipresnis šoninis vėjas ar staigesnis pokrypis, sudėtingesnis viražas gali sukelti rimtų nelaimių. Iš paprasto lėktuvo persėsdami į ultralengvąjį, pilotai neturėtų pernelyg pasitikėti savo jėgomis ir ligtoline patirtimi, o verčiau tinkamai viską įvertinti ir griežtai laikytis visų taisyklių. Aerodinamika yra šventas mokslas kiekvienam pilotui.


Pasaulyje – labai populiarūs

Lėktuvas "Sky Arrow 650 TCN" Italijoje pagamintas 1997 m. Po metų jis registruotas Lietuvoje, bendrovės "Vilkas Avia" vardu. L.Sakalauskas buvo bendrovės "Vilkas Avia" darbuotojas.

Apie kokius nors lėktuvo pažeidimus ar techninius gedimus duomenų nėra. Šiam lėktuvui visai neseniai buvo pratęstas tinkamumo skraidyti pažymėjimas, tad jis buvo nuodugniai inspektuotas. Jei lygintume su automobilių technine apžiūra, lėktuvams ši procedūra dar sudėtingesnė.

Lėktuvas priskiriamas ultralengvųjų orlaivių kategorijai. Su įgula ir kuro atsargomis jis sveria 450 kg.

Dėl palyginti nedidelės savo kainos (priklausomai nuo komplektacijos ir modelio, naujas kainuoja maždaug 50–80 tūkst. eurų) šie orlaiviai itin populiarūs pasaulyje. Pastaruoju metu Lietuvoje jų taip pat užregistruojama labai daug.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų