Norinčių kitų gerais norais kelią į pragarą grįsti netrūksta. Po sostinės gyventojų namus pastaruoju metu šlaistosi socialine darbuotoja apsimetanti moteris ir prašo aukų – drabužių, pinigų.

Reikalauti pažymėjimo

Socialinės paramos centras pastaruoju metu ėmė gauti gyventojų pranešimų, kad jų namuose lankosi moteris, prisistatanti Socialinės paramos centro darbuotoja. Apsišaukėlė prašo paaukoti nereikalingų drabužių arba grynųjų.

Vilniaus miesto savivaldybė informavo, kad tai nėra įstaigos darbuotoja ar savanorė, o centro darbuotojai nerenka paramos iš gyventojų jų namuose. Perspėjama, kad darbuotojai, teikdami socialines paslaugas ir lankydamiesi pas gyventojus namuose, turi pateikti darbo pažymėjimą.

Geriau neatidaryti durų

Gyventojams prieš duodant paramą patariama išsiaiškinti ją renkančio fizinio ar juridinio asmens įgaliojimus, prašyti parodyti darbo pažymėjimą. Prašoma sulaukus apsimetėlių iš karto perduoti informaciją bendrosios pagalbos telefono numeriu.

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis "Vilniaus dienai" sakė, kad į namus pasibeldus apsišaukėlei patariama elgtis pagal bendras rekomendacijas.

"Išvis nereikėtų įsileisti nepažįstamų žmonių, prieš atrakinant duris reikia pažiūrėti pro akutę. Vis dėlto atvėrus duris, negalima duoti savo asmeninių duomenų, dokumentų, pinigų. Negalima įsileisto asmens palikti vieno be priežiūros, pavyzdžiui, nueiti į kitą kambarį", – perspėjo R.Matonis.

Sąskaita gali būti benamio

R.Matonio teigimu, populiariausi žmonių apgaudinėjimo būdai vis dar išlieka telefoninis bei elektroninis sukčiavimas.

"Pavyzdžiui, apsimeta pardavėjais internetu: žmonės perveda pinigus ir nieko negauna. Kitais atvejais esą siūlo darbą: apsimeta darbdaviais, išvilioja pinigus arba asmens duomenis. Dabar dažnai sukčiai prisistato Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotojais. Paskambinę pasako: įtariama, kad per jūsų sąskaitą plaunami pinigai, tuojau perskambins banko darbuotojas. Paskambinęs kitas arba tas pats sukčius apsimeta banko darbuotoju, pareikalauja prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų. Tuomet iš tos sąskaitos persiveda pinigus, paima greitųjų kreditų", – apie sukčių išmonę pasakojo Policijos departamento atstovas.

Nors išaiškinama net 70 proc. visų sukčiavimo atvejų, sučiupti sukčius elektroninėje erdvėje nelengva.

"Gali būti, kad sukčiai duoda 10 litų benamiui, sako – atidaryk savo vardu sąskaitą. Jis taip ir padaro, o pats nieko nežino. Dažniausiai stengiamės išaiškinti sukčių gaują, nes tarpininkai žino mažiausiai", – sakė R.Matonis.