Šiandien sukanka metai, kai Kauno meru tapo konservatorius Andrius Kupčinskas. Nors miesto vadovas teigia, kad per ketverių metų kadenciją miestiečiai pajus pokyčių, kol kas jų beveik nesimato.

Pernai kovą Tėvynės sąjungos (konservatorių, politinių kalinių ir tremtinių, krikščioniškųjų demokratų), Liberalų sąjūdžio, Lietuvos krikščionių demokratų ir partijos „Jaunoji Lietuva“ atstovai sudarė dešiniųjų politinių jėgų Kauno sėkmės koaliciją. Jos sutartyje buvo numatyti įsipareigojimai kauniečiams. Akivaizdu, kad dalis jų pradėta vykdyti, tačiau didžioji dauguma kol kas lieka tik pažadais.

„Kauno diena“ pasidomėjo, kaip sekasi vykdyti gyventojams duotus kai kurios svarbius įsipareigojimus.

Pažadas nr. 1. Be kompromisų kovosime su korupcija savivaldybės administracijoje ir politiniu lygmeniu miesto taryboje.

Būtent konservatorių frakcijos narys Adolfas Antanas Balutis šiemet tapo vienu pagrindinių kyšininkavimo skandalo veikėjų. Sunku patikėti, kad konservatoriai ir meras nieko nežinojo apie šio politiko veiklą.

„Visus frakcijos narius šokiravo jo viešų ir privačių interesų supainiojimas, naudojimasis tarnybine padėtimi. Frakcija iš karto nutarė siūlyti jam pasitraukti iš frakcijos, tačiau A.A.Balutis pats atsistatydino. Jis veikė vienasmeniškai. Šis skandalas yra galimybė padaryti procesus skaidresnius“, - įrodinėjo A.Kupčinskas.

Pažadas nr. 2. Principingai vertinsime administracijos darbuotojų darbo kokybę.

„Kauno diena“ ne kartą rašė, kad konkursus į aukštus postus savivaldybėje laimi tik konservatorių partijos nariai.

„Tačiau darbo neteko Ramūnas Noreika ir Petras Morkūnas, nors jie buvo prijaučiantys konservatoriams. Matėme, kad nėra realių poslinkių miesto ūkyje ir kad jie nesugeba tvarkytis su pareigomis“, - atsimušinėjo meras.

Pažadas nr. 3. Vykdydami švietimo įstaigų tinklo pertvarką, sieksime pagerinti mokymo kokybę, atsižvelgsime į mokyklų bendruomenių interesus.

Į kai kurių mokyklų interesus nebuvo atsižvelgta. Senamiesčio pradinės mokyklos tėvai norėjo, kad, keičiant mokyklos statusą į pagrindinės, kartu būti sprendžiamas ir papildomų patalpų klausimas – rekonstruota mokyklos palėpė. Tačiau nuspręsta, kad mokykla taps pagrindinė, jos patalpose Nemuno g. toliau mokysis pradinukai, o penktokai–aštuntokai turės lankyti „Aušros“ gimnazijoje įrengtas klases. Aleksoto mokykla–darželis, nepaisant tėvų protestų, tapo tik darželiu.

„Kiek bendruomenių, tėvų – tiek nuomonių ir interesų. Stengiamės rasti kompromisus. Asmeniškai kreipiausi į Seimą siūlydamas pataisas, kad būtų galimas ne tik pradinis, pagrindinis ir gimnazinis mokymas, bet liktų ir vidurinis, o mokiniai galėtų baigti mokslus vienoje mokykloje. Inicijuojame pataisas, bet pakeisti įstatymo negalime. Kartais priimdami bendruomenei palankius nutarimus sulaukiame Vyriausybės atstovo atsako, tuomet turime keisti sprendimus“, – kritiką aukštesnėms valdžios institucijoms žarstė A.Kupčinskas

Pažadas nr. 4. Sieksime, kad Kaune būtų pastatyti keleivių ir krovininis upių uostai. Skatinsime vandens turizmą, sudarydami sąlygas vandens kelių infrastruktūros plėtrai, į upes orientuotam mentalitetui ir kultūrai formuoti.

Meras kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, prašydamas padėti viešajai įstaigai „Vidaus vandens kelių direkcija“ organizuoti krovinių uosto tarp Marvelės g. ir Nemuno upės steigimo ir statybos darbus bei skirti tam lėšų. Tačiau netoli keleivinio uosto savivaldybė nusprendė įrengti didelių gabaritų atliekų sąvartyną, niekaip neprisidėsiantį prie vandens turizmo suklestėjimo.

„Nesakau, kad tai geras sprendimas, tačiau nereikia dramatizuoti, aikštelė įsikurs prie autobusų parko, o ne ant upės kranto“, – išvedžiojo meras.

Pažadas nr. 5. Pradėsime Laisvės alėjos rekonstrukciją, miesto Centro ir Senamiesčio atgaivinimą.

Kol kas rengiamasi keisti tik pagrindinės miesto gatvės šviestuvus.

„Gaila, bet iš anos kadencijos nepaveldėjome alėjos rekonstrukcijos projekto, tik – galimybių studiją. Dabar tenka vytis praleistą laiką. Galime skirti tik minimalias lėšas – 3 mln. litų šviestuvams pakeisti. Bet verslininkai sako, kad jiems svarbiausia alėjos apšvietimas, – teisinosi A.Kupčinskas. – Priėmėme sprendimą, kad pastatus Centre ir Senamiestyje tvarkantys savininkai gali tikėtis iki 50 proc. atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Prašymų jau turime.“

Pažadas nr.6. Įsteigsime Žaliąjį parką miestiečių laisvalaikiui Nemuno saloje.

Kol kas meras dažniau viešai kalba apie statybas saloje.

„Kiekvienas savaip įsivaizduoja parką. Man jame dera ir atrakcionų parkas. Provokavau kalbėdamas, kad saloje būtų galima išnuomoti žemę komerciniam pastatui, už tai gautus pinigus investuoti į arenos statybą, – dabar jau kitaip prabilo A.Kupčinskas. – Birželio mėnesį, kai vyks architektų pleneras, išgirsime visus pasiūlymus. Saloje ir dabar yra Žaliasis parkas, net nieko nedarant, tačiau jo būklė netenkina. Salą reikia apšviesti, įrengti suoliukus, dviračių takus. Bet, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto plėtotojai siūlo visiškai užstatyti parką. Kanų parodoje išgirdau apie ekologiškus biurus, kurie apšvietimui ir šildymui naudoja saulės energiją.“