Kodėl Nerimi neplaukioja laivai? Toks klausimas kyla ne tik vilniečiams, bet ir turistams. Juk vandens keliu galėtų kursuoti ne tik pramoginiai, bet ir keleiviniai laivai, vandens taksi.

Jau ne pirmus metus savivaldybė žada plėtoti vandens turizmą Neries upe. Valdininkų norai pamažu atsiranda popieriuje – planuose jau nupieštos ir prieplaukos.
Planas, kaip Nerį paversti vandens turizmo keliu, stebina užmojais. Vien brėžiniams skirta apie 1,35 mln. litų ES ir savivaldybės lėšų. Rugsėjo 1-ąją turėtų būti pateiktas galutinis projektas, kurio preliminari vertė siekia beveik 20 mln. litų. Vilniaus savivaldybės administracijos parengtame „Turistinio vandens kelio Neries upe“ plane įrašyta, jog visi darbai turėtų būti baigti 2010-aisiais.
Tuomet turi būti ne tik ištirtas dugnas, pagilinta upės vaga, bet ir įrengtas žiemos uostas bei šešios prieplaukos. Tačiau savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas tvirtino, jog šie planai – nerealūs.

„Taigi jūs vasarą pasižiūrėkite, kaip atrodo upė. Nusenka, akmenys kyšo. Pirmiausia privaloma tvarkyti dugną – pašalinti riedulius. Kai galės plaukioti laivai, tada bus tikslinga prieplaukas montuoti. Per vienus metus tokį projektą įgyvendinti nėra paprasta. Sakyčiau, tai kokio penkmečio darbai“, – spėjo G.Paluckas.

Prašys Vyriausybės pagalbos

Savivaldybės Plėtros departamento Investicinių projektų skyriaus vedėjos Rūtos Matonienės nuomone, prasidėjus statybos darbams šį laivybos projektą turėtų paremti Vyriausybė: „Juk tai valstybinės svarbos objektas. Akivaizdu, kad valdžia turėtų skirti lėšų. Viena savivaldybė nesusitvarkys.“
Kad laimėtumėte loterijoje, pirmiausia turite nusipirkti loterijos bilietą. Savivaldybė, atrodo, rengiasi laimėti nepirkdama bilieto. Bent jau kol kas.
„Jokio kreipimosi iš savivaldybės nesulaukėme. Senoji valdžia prieš porą metų teikė paraišką dėl vandens turizmo kelio Neries upe atgaivinimo, tačiau nuo tada neturime jokios informacijos. Nežinome, kad kas būtų prašęs finansinės ar kitokios paramos“, – tvirtino Susisiekimo ministerijos atstovė spaudai Regina Sklepovič.
Vidaus vandens kelių direkcijos Kelių skyriaus viršininkas Albertas Miknevičius svarstė, jog valstybė neprivalo iš biudžeto finansuoti projekto vien todėl, kad Neries upė laikoma ne respublikinės, o vietinės reikšmės objektu.
„Pokariu upė turėjo vietinės reikšmės vandenvietės statusą. Upe kursavo laivai, 1986 m. laivyba apmirė, o dar šiek tiek vėliau iš upės buvo atimtas reikšmingo objekto statusas. Dabar vietinės reikšmės vandens kelio statusas grąžintas, bet tai jokiu būdu neįpareigoja Vyriausybės“, – kalbėjo A.Miknevičius. Išvada – savivaldybė pati turi spręsti savo finansines problemas.

Nepaiso specialistų patarimų

Savivaldybės atstovė R.Matonienė tvirtino, jog prieplaukų išdėstymo planus siūlė Turizmo departamento rekomenduotos turizmo įmonės, tačiau negalėjo prisiminti nė vienos jų pavadinimo.
Ir nenuostabu, nes Turizmo departamento atstovė spaudai Rūta Dirsienė tvirtino, jog savivaldybė šiuo metu dėl jokių konsultacijų ir paramos nesikreipė. O tie patarimai, kuriuos Turizmo departamentas teikė anksčiau, nebuvo tinkamai įvertinti.
„Rekomendavome įrengti būtent septynias prieplaukas. Tačiau į mūsų patarimus nebuvo atsižvelgta. Mūsų žiniomis, šiuo metu planuojama įrengti daugiau prieplaukų, apie 17, nors tai visiškai neracionalu“, – apgailestavo R.Dirsienė.
Vandens kelių direkcijos viršininko pavaduotojas Domijanas Popovas teigė, jog Vilniaus savivaldybė nesikreipė patarimų: „Jokių oficialių raštų nebuvo, nebent pasiskambindavo telefonu dėl kokių nors smulkių klausimų.“
D.Popovas vylėsi, jog direkcijos pagalbos kreipsis, kai darbai pajudės ir reikės spręsti daugiau techninių klausimų.