Grįžus iš darbo mintis – tik viena. Kur šįkart palikti automobilį.
Kas griebiasi nuomos, kas statosi užtvarus. Sostinės centre gyventojai jau kurį laiką išsiperka kiemų sklypus ir įsirengia užkardas, kad tik neprilįstų svetimų mašinų.
„Turim eilinę darbo dieną, antradienį, kai patys gyventojai neturim kur pasistatyti automobilių, jeigu neturime privačių kiemų“, – kalbėjo Tikrosios Žvėryno bendruomenės pirmininkė Rasa Pavarienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Kai vietos tikriesiems namų šeimininkams nebelieka, Vilniaus miesto savivaldybėje – siūlymas eiti drastišku keliu: daugiabučių namų kiemus apmokestinti, juose įrengus naują, baltąją parkavimo zoną.
„Esminiai parkavimo vietų klausimai nėra sprendžiami, parkavimų vietų kiekis nėra didinamas ir dar norima nueiti pas gyventojus ir apmokestinti“, – piktinosi Vilniaus tarybos opozicijos narys Vydūnas Sadauskas.
Svetimų automobilių savininkus iš kiemų turėtų atgrasyti 20 centų už valandą rinkliava, o vietos gyventojams tektų išsipirkti leidimus.
Už pirmą automobilį mokėti nereikėtų, už antrą – mėnesiui šeši eurai.
Baltosios zonos gali rastis bet kuriame miegamajame rajone ar miesto centre tik jei to paprašys gyventojai.
„Tai gali būti vieno namo, kelių namų balsavimas priklausomai, kur nori įsivesti baltąją zoną, tada visi gyventojai balsuoja. Turi balsuoti ne mažiau 50 procentų tos teritorijos gyventojų“, – aiškino „Judu“ judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius.
Klaipėdoje dalis daugiabučių kiemų jau erdvūs automobiliams. Daugiau vietų čia radosi neseniai.
Kitur uostamiestyje žmonės dar laukia pertvarkų.
Automobilių aikštelių įrengimo prie daugiabučių darbai dabar vyksta Kauno gatvės mikrorajone. Išvis šiemet klaipėdiečiams savivaldybė žada apie 1500 naujų vietų mašinoms statyti, tiek pat ir kitąmet.
„Bet jeigu mes rasim sprendinius, kaip pagreitinti vienoj ar kitoj vietoj vykdomus projektus ties Jūrininkų prospektu, Šilutės plentu, Kuncų, Debreceno gatvių zonose, tai tas skaičius galėtų būti didesnis“, – šnekėjo Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Tiesa, už mašinų statymą centrinėje miesto dalyje tenka mokėti. Metinis leidimas kainuoja 10 eurų.
Priklausomai nuo zonų metinis leidimas antram automobiliui kainuoja nuo 29 iki 72 eurų.
Į miegamuosius mikrorajonus, tolėliau nuo centro, Klaipėdos valdžia su mokesčiais neketina lįsti.
„Tikrai ne, priešingai, nuo sausio 1 d. senamiestyje pietų laiku, nuo 12 iki 14 val., bus nemokamas parkavimas. Tuo tamsiuoju, žiemos periodu piliavietės teritorija bus nemokama ir Žvejų gatvės tęsinys. Tai – priemonių paketas, kuriuo norime skatinti žmones lankytis senamiestyje“, – tęsė Klaipėdos meras.
Kauno senamiesčio kiemai jau apmokestinti.
Gyvenamuosiuose kvartaluose tolėliau nuo centro rinkliava nerenkama ir tokių planų kol kas nėra.
„Manome, kad kol kas į kiemus nereiktų lįsti. Daugiabučių namų gyventojai turėtų susiformuoti sklypą, įsirengti parkavimo vietas ir patys prižiūrėti, laikyti tvarką“, – teigė Kauno Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
Vilniaus valdžia siūlo ne tik naujas rinkliavas, bet ir drastiškai branginti jau esamas.
Jei siūlymui pritars Vilniaus taryba, didesni įkainiai įsigalios nuo kitų metų balandžio.
Teko keliauti Monake, tai Monake buvo pigiau parkuotis nei Vilniaus mieste.
„Kas metus darom parkavimo vietų užimtumo tyrimą ir matom, kad mieste didžioji rinkliavų parkavimo dalis viršija 85 proc. ribą. Jau privalu priimti tam tikrus sprendimus, nes paskui transportas suka ratus ieškodamas laisvos vietos, taip keldamas taršą, didindamas eismo spūstis“, – kalbėjo J. Damidavičius.
Pigiausia zona, žalioji, brangtų 20 centų, geltonoji – 40 centų, raudonoji – 1 euru, o brangiausia mėlynoji – 1,5 euro iki keturių eurų už valandos stovėjimą.
„Teko keliauti Monake, tai Monake buvo pigiau parkuotis nei Vilniaus mieste“, – sakė V. Sadauskas.
Iš parkavimo rinkliavų Vilnius pernai surinko 18 milijonų eurų. Ir tikina, šiuos pinigus paskirstė infrastruktūrai gerinti.
„Iš tų pinigų tiesiam dviračių takus. Vienas kilometras dviračių tako kainuoja apie 500 tūkstančių eurų“, – teigė J. Damidavičius.
Žalios ir geltonos zonų tarifai paskutinį kartą keisti prieš dešimtmetį, o mėlynos ir raudonos – prieš septynerius metus.
(be temos)
(be temos)
(be temos)