Pereiti į pagrindinį turinį

Po euro įvedimo statoma daugiau verslo pastatų

Po euro įvedimo sumažėjus būsto paklausai, statytojai persiorientavo ir ėmė daugiau statyti komercinės paskirties pastatų: biurų ir verslo centrų.

Po euro įvedimo statoma daugiau verslo pastatų
Po euro įvedimo statoma daugiau verslo pastatų / A. Ufarto/BFL nuotr.

Po euro įvedimo sumažėjus būsto paklausai, statytojai persiorientavo ir ėmė daugiau statyti komercinės paskirties pastatų: biurų ir verslo centrų. Domimasi ir naujais viešbučiais. Investuotojai – užsienio šalių didžiosios kompanijos.

Kaip ir kiekviena statybvietė, taip ir sostinės prestižiniame Žvėryno rajone naujo biurų pastato statyba pradėta nuo tvoros. Tačiau ją dailininkas Marius Jonutis dar ir išmargino piešiniais. Statybvietės tvora laikina, bet menininkas dėl to nesigraužia.

„Tai nėra labai laikina, čia bus daugiau kaip metus turbūt. O dar kas nors praeis, pasidžiaugs, liks emocijos“, – sako dailininkas.
Biurų pastato Žvėryne statytojai sako, kad su būsimais 8000 kvadratinių metrų ploto verslo centro nuomininkais jau deramasi. A klasės biurų pastatą planuojama baigti kitų metų pabaigoje. Po juo suplanuota apie dviejų šimtų automobilių vietų aikštelė, biurus šildys geoterminė energija.

„Netgi ir tos kompanijos, kurios šiandien turi biurus, jos dairosi naujesnių, modernesnių biurų. Tai reiškia, kad poreikis yra, bet poreikis yra kokybiškam biurui. Gerų biuro pastatų trūksta“, – tikina SBA koncerno Nekilnojamojo turto vystymo grupės vadovas Aidas Šuopys.

Vilniaus vicemeras Linas Kvedaravičius teigia, kad vis daugiau užsienio kompanijų domisi galimybe kurtis ar plėsti veiklą sostinėje.
„Kalbama apie plėtrą šimtais tūkstančių kvadratų, tai įsivaizduokit, kiek žmonių ten dirbs, tai yra daug“, – teigia Vilniaus miesto mero pavaduotojas L. Kvedaravičius.

Nekilnojamojo turto vystytojos „In Real“ atstovas sako, kad prieš euro įvedimą didesnę paklausą turėjo gyvenamasis būstas, todėl ir jo statyba dominavo. Tačiau šiemet statytojai aktyviai persiorientuoja į komercinės paskirties pastatus. Domimasi ne tik verslo centrų, bet ir naujų viešbučių statyba.

„Panašus bangavimas buvo prieš praėjusią krizę: 2006, 2007 m. buvo labai didelis susidomėjimas būstais, gyvenamuoju segmentu, tada 2008 m. visi „metėsi“ į komercinį segmentą, ir tada atėjo krizė. Tada niekam nieko nebereikėjo keletą metų. Šiuo metu situacija yra labai panaši: prieš metus ar du buvo aktyvi gyvenamoji statyba, dabar yra aktyvi komercinė statyba, nes jau gyvenamoji išnaudota, tai pagal tą seką turėtų būti vėl krizė. Bet situacija šiek tiek skirtinga: tada paklausa buvo biurų segmente tik iš vietinių vystytojų, dabar mes turime didelę paklausą iš užsienio investuotojų, kompanijų, kurios tvirtos ir amortizuoja galimus neramumus. Tai, manau, komercinis segmentas turėtų ilgiau tęstis: dvejus, trejus metus“, – aiškina „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

Tarptautinės kompanijos vis dažniau nori išsinuomoti visą verslo centrą, kuris būtų net iki 20 tūkstančių kvadratinių metrų ploto. Verslui vis dar patrauklus Vilnius, kur daugiausia darbo jėgos, tačiau, jai senkant, biurų dairomasi ne tik Klaipėdoje, bet ir Kaune, kur iki šiol buvo paklausūs iki 100 kvadratinių metrų ploto biurai.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų