Planuojamoje rekonstruoti žydų ligoninėje dideliu tempu vyksta kasybos darbai – kadaise užpiltuose žemės sluoksniuose atliekami archeologiniai tyrimai. Krūvoje keramikos likučių rastas ir unikalus koklis.

Tyrinėja namo rūsį

Netoli Kauno pilies XIX a. pabaigoje pastatyta žydų ligoninė nebuvo pirmasis čia atsiradęs objektas. Kasinėjant gruntą po buvusios ligoninės grindimis atkastos, kaip manoma, XVI a. pabaigoje statyto nedidelio namo rūsio sienos. Statinio paskirtis bus nustatoma vėliau. Archeologus nudžiugino ne vien mūrai. Žemėmis užverstame rūsyje vienoje vietoje aptikta krūva keramikos dirbinių likučių.

„Teritorija, kurioje stovi žydų ligoninė, maždaug iki XVI a. vidurio priklausė kunigaikščiui. Ją priimta vadinti karaliaus dvaro žeme, ji su pilimi neturėjo nieko bendra“, – dėstė Kauno paminklų restauravimo projektavimo instituto darbuotojas Algirdas Žalnierius.

Archeologas negalėjo patikėti minėto pastato rūsyje aptiktu keramikos lobiu – vienoje krūvoje buvo kone 20 rūšių koklių, kitokios buitinės keramikos likučių. Jis spėja, kad tada, kai buvo griaunama pastato viršutinė dalis, krosnių ir indų likučiai kaip šiukšlės buvo supilti ir užversti žemėmis.

Forma – tarsi vazos

Be to, kad keramikos lobis buvo gausus, A.Žalnieriui itin maloni staigmena buvo rastas gerai išsilaikęs puodyninis koklis, kokių Kaune iki šiol nebuvo rasta. „Jo forma visiškai nebūdinga“, – pridūrė archeologas.

A.Žalnieriui žinoma, kad nedidelę puodynę arba gėlių vazoną pagal formą primenančių koklių būta Lenkijoje, Vokietijoje. Archeologas spėja, kad rastasis koklis galėjo būti atvežtas iš kitų kraštų. Puodyniniai kokliai būdavo montuojami kiaurymėmis arba dugnu į krosnies išorę.

Dar vienas rastas unikalus koklis – plokščios formos. Kaip matyti iš kelių rastų kelių tamsiai mėlynai glazūruotų šukių, ant jo buvo pavaizduotas Vytis ant žirgo. Tai dar vienas įrodymas, kad namai, kurių krosnys buvo papuoštos prabangiais kokliais, priklausė kilmingiems, turtingiems žmonėms.

Ne po visu dabartiniu žydų ligoninės pastatu yra seni rūsiai. Daug kur yra atkasami seni raudonų plytų pamatai su arkos formos nišomis. Tiesa, šiandienėmis akimis pamatai atrodo tarsi buvusių patalpų sienos. Arkos pamatuose, pasak A.Žalnieriaus, buvo mūrijamos tam, kad būtų sunaudojama mažiau plytų.

Savininkai rizikavo

Archeologų teigimu, žemės sluoksniai po vadinamąja žydų ligonine niekada nebuvo tyrinėti. Rengiantis statinio rekonstrukcijai atlikti archeologinius tyrimus nebuvo privaloma.

„Norėdami rūsį naudoti, privalėjome užsakyti archeologinius tyrimus“, – paaiškino buvusios žydų ligoninės pastato dabartinis šeimininkas, bendrovės „Tarptautinė skubiosios medicinos pagalbos akademija“ direktorius Nedas Jasinskas.

Pasak jo, pritaikant pastatą nebus dirbtinai kuriamos požeminės erdvės, bus panaudojama tik tai, kas anksčiau realiai egzistavo. Kokios galimybės tai padaryti, kaip teigė N.Jasinskas, parodys archeologų išvados ir Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistų sąlygos – kas vertinga ir ką privalu saugoti.

„Tai, ką rasime po žeme, gali suteikti naujų galimybių. Ir, priešingai, radiniai gali tapti suvaržymu ir laiko, ir finansų prasme. Rizika labai didelė“, – komentavo pastato šeimininkas.

KPD Kauno teritorinio padalinio vedėjas Svaigedas Stoškus nedvejojo, kad atkasti raudonų plytų mūrai galės būti pritaikyti naudoti.

Priestatą paliks ateičiai

Buvusios ligoninės kieme archeologiniai kasinėjimai kol kas nenumatyti. To reikėtų, jei sklypo savininkai nuspręstų įrengti čia požeminę automobilių stovėjimo aikštelę.

„Archeologiniai tyrimai ir požeminio garažo įrengimas visame sklypo plote kainuotų daug brangiau, nei išsinuomoti automobilių stovėjimo vietas kur nors netoliese. Antžeminės aikštelės prie pastato užteks darbuotojų automobiliams“, – argumentavo N.Jasinskas.

Rekonstruojamo trijų aukštų pastato forma ir tūris kol kas nesikeis, pritaikant jį šiuolaikinėms reikmėms bus pertvarkomas tik vidus. Bus palikta galimybė ateityje statyti priestatą ties Papilio gatve, lygiagrečiai Kauno kunigų seminarijos kompleksui.

Bemaž 20 metų nenaudotas pastatas po ligoninės uždarymo, viliamasi, bus pradėtas rekonstruoti ateinantį pavasarį ir vėl bus pradėtas naudoti 2015 m. pabaigoje. Tai bus sveikatinimo paslaugas teikianti įstaiga.

Praėjusių metų rudenį Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nusprendė buvusiai žydų ligoninei suteikti teisinę apsaugą. Saugoti absoliučiai visą pastato tūrį, koks jis yra dabar, nereikalaujama. Apie 1858 m. pradėta statyti žydų ligoninė daugybę kartų keitė savo išvaizdą. Pagal nustatytus reikalavimus negali keistis trijų fasadų išvaizda, dekoras, kai kurie interjero elementai, pavyzdžiui, rūsio skliautai, teraciniai laiptai ir kita. Kadangi pastatas prastos būklės, kai kas turės būti atkurta.