Pradėdamas įgyvendinti Vilniaus Jonušo Radvilos rūmų pritaikymo muziejinei veiklai projektą, muziejus organizuoja renginių ciklą, skirtą pasirengti atviram architektūros konkursui.

Pirmosios ekspertų diskusijos vyko dar metų pradžioje. Susirinkę įvairių sričių specialistai, architektai, paveldosaugininkai, Lietuvos kultūros ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovai sutarė, kad šiam ypatingam objektui reikia skirti deramą dėmesį, atlikti architektūrinius, paveldosauginius ir kitus svarbius tyrimus, bendromis jėgomis formuoti muziejaus viziją.

Įsibėgėjus parengiamiesiems darbams, muziejus kviečia į rugsėjo 18–20 dienomis Radvilų rūmų kieme vyksiantį pokalbių ir kūrybos festivalį visai šeimai „1000 J. Radvilos meno kūrinių“, kur lankytojų lauks pokalbiai apie rūmų istoriją, architektūrą ir būsimo muziejaus veiklą, nemokamos ekskursijos su Radvilų rūmų gidais, dokumentinio istorinio filmo „Radviliada“ peržiūra.

Kūrybos pasiilgusias dirbtuves – net 10 skirtingų – organizuos LNDM edukatoriai ir muziejaus draugai. 

„Į naujo muziejaus kūrimą žiūrime labai atsakingai ir rimtai, konsultuojamės su aukščiausio lygio vietos ir užsienio ekspertais. Rudens viduryje planuojamas dalinimosi gerąja patirtimi forumas, kuriame jau sutiko dalyvauti tokie pasaulinio lygio meno institucijų vadovai kaip Danijos nacionalinės galerijos direktorius Mikkelis Boghas, Estijos meno muziejaus direktorė Sirje Helme ir net pats MAK generalinis direktorius Christophas Thun-Hohensteinas“, – džiaugiasi projekto kuratorė architektė dr. Inga Urbonaitė-Vadoklienė. „Užsienio kolegų įžvalgos itin pravers kūrybinėse dirbtuvėse, kur dirbsime prie muziejaus koncepcijos ir galutinės architektūrinės komplekso programos,“ – įsitikinusi ji.

Apleisti rūmai senamiestyje – nedovanotinas aplaidumas

Prieš daugiau nei metus Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vairą perėmusį Arūną Gelūną labiausiai nuliūdino ir nustebino Radvilų rūmų muziejaus padalinys: nuo sovietmečio likę griuvėsiai, apleistas kiemas ir nustekenta šios reikšmingos istorinės vietos infrastruktūra. „Man tai buvo skausminga, panašiai kaip Maironiui dėl Trakų – „gaili ašarėlė beplovė skruostus“. Tačiau kartu džiugina mintis, kokią milžinišką potenciją turi šie rūmai“, – sakė A. Gelūnas.

Atkurti originalių XVII a. rūmų projekto jau nepavyks – architektūra per daug pakito, atsirado vertingų kitų laikotarpių bruožų, kai kurios dalys yra visiškai sunaikintos. Visgi tikimasi, kad laiku bus rastas jautrus, konceptualus ir kartu išskirtinės kokybės architektūrinis sprendimas, padėsiantis sutrupėjusias dalis sujungti į darnią visumą.

Kiekvieniems namams reikia meno, o menui – namų

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus yra didelė institucija, kurios žinioje yra net 11 padalinių visoje Lietuvoje. Muziejaus fonduose gausu įvairių meno kolekcijų, tačiau esamoje infrastruktūroje per metus galima eksponuoti tik apie 7 proc. turimų meno kūrinių. Naujų ekspozicinių erdvių poreikis yra itin didelis, be to, muziejus siekia plėsti vykdomų mokslinių tyrimų sklaidą aktualiomis formomis, aktyviau dalyvauti kultūros edukacijoje.

Radvilų muziejaus vizija aprėpia įvairių laikotarpių ir tematikų meno kolekcijas, kuriose dominuoja užsienio menininkų darbai, dovanotos vertingiausios kolekcijos.

Man tai buvo skausminga, panašiai kaip Maironiui dėl Trakų – „gaili ašarėlė beplovė skruostus“. Tačiau kartu džiugina mintis, kokią milžinišką potenciją turi šie rūmai.

Šiuo metu rekonstruojamame pietiniame rūmų korpuse bus įrengta nuolatinė senosios dailės ekspozicija, kurioje puikuosis tokie garsūs klasikai kaip Ludovico Carracci, Salvatoras Rosa, Meindertas Hobbema. Čia numatyta turėti ir Nacionalinį meno pažinimo centrą, renginių erdves.

Parodų kuratorių laukia labai kūrybingas iššūkis sujungti protesto meną (su V. Tarasovo dovanota kolekcija priešaky), pasaulio dailės kolekcijas, gentinį meną. Planuojama įkurti Nacionalinį fotografijos centrą, svarstoma galimybė atiduoti duoklę Lietuvos dizainui, įrengti Radvilų giminės meno kolekcijoms dedikuotas memorialines sales.        

Prie Radvilų rūmų planuojama įrengti kiemą, skirtą renginiams, tinkamas prieigas miestiečių ir svečių laisvalaikiui. Svarstoma ir galimybė įrengti požeminę viešąją erdvę, kuri sujungtų visus komplekso korpusus.

Apie Radvilų rūmus

Radvilų rūmai buvo pastatyti XVII a. viduryje. XIX a. apleisti ir negyvenami rūmai perleisti Labdarių draugijai, kuri veikė iki 1940 m. Sovietmečiu atstatytas šiaurinis kompleksas buvo pritaikytas sporto ir kitokiai veiklai.

1990 m. šiaurinėje rūmų dalyje pradėjo veikti LNDM padalinys. Dalis komplekso pastatų yra nacionalinės svarbos kultūros paveldo objektai. Išlikę Radvilų rūmų komplekso pastatai ir priklausiniai, kurie sudaro apie 7000 m2, ir 0,8 ha teritorija priklauso Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui.