– Tai ar patogu?

– Patogu.

– Gal jau ir pirmas nusikaltėlis pagautas su šia transporto priemone?

– Na, su šia ne, bet prevenciją pradėjom vykdyti.

– Ar galit papasakot, kaip atrodo jūsų darbo diena, kaip vyksta patruliavimas su šia transporto priemone?

– Esant geroms oro sąlygoms tam tikrose vietose, parkuose, prie paplūdimių ir, pavyzdžiui, Vilniaus senamiestyje tai yra nepakeičiama priemonė. Važinėti tam tikrose vietose, edukuoti žmones, vykdyti prevenciją.

– Kaip reaguoja žmonės? Ar kraipo galvą?

– Labai pozityviai reaguoja. Daug kas sako, kad pirmą kartą mato policijos pareigūną su dviračiu. Vaikai labai pozityviai reaguoja.

– Kiek sezoniškumas tai lemia? Nes minėjote, kad, kai būna geri orai, galite minti dviračio pedalus. Bet ką prasidėjus rudeniui daro policijos pareigūnai, važinėjantys dviračiai? Ar sėda į automobilius ir ten persikelia patruliavimas?

– Na, aš galiu tam tikrą dieną su automobiliu važinėti, galiu pėškom vaikščioti, pasirinktą dieną galiu dviračiu važinėti. Tai nėra taip, kad aš visada būtinai dviratį minu. Tiesiog atsižvelgiant pagal maršrutą, kur reikia tą dieną nuvykti. Jeigu nėra tam tikrų svarbių užduočių dėl reagavimo į sudėtingus įvykius, vykdoma bendroji prevencija, tai yra patruliavimas senamiesčio teritorijoje, paplūdimiuose, parkuose ir vykdoma švietėjiška veikla.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar šis jūsų dviratis skiriasi nuo įprasto dviračio?

– Iš principo, niekuo nesiskiria. Galbūt tik neretai pastebime, kad nėra tam tikrų priemonių prie dviračių. Tai pagrindiniai dalykai yra skambutis, taip pat ant stipinų turi būti šviesą atspindintys elementai, priekyje baltos spalvos žibintai, gale – raudonos. Ir, žinoma, tvarkingi stabdžiai, kad esant reikalui būtų galima sustoti ir išvengti tam tikro susidūrimo.

– Skambutis nėra kažkuo ypatingas, kaip suprantu? Šviesos signalai taip pat nėra mėlynos ir raudonos spalvos?

– Ne, tai įprastas dviratis, kaip ir kitų.

– Ar to netrūksta? Ar važiuojant dviračiu, kaip ir automobiliu, nenorėtumėt įsijungti specialiųjų garso ir šviesos signalų, kad jums duotų kelią?

– Ne, nėra tokio poreikio. O kalbant apie priartėjimą prie pėsčiųjų tai, kaip ir nurodo kelių eismo taisyklės, reikia prilėtinti greitį iki 7 km/val., kad jeigu žmogus priekyje pakeistų kryptį, neįvyktų susidūrimas, kas, deja, neretai atsitinka senamiestyje.

– Ar paspirtukų ir dviračių vairuotojai laikosi Kelių eismo taisyklių?

– Na, yra kur patobulėti. Pastebime tam tikrų pažeidimų. Tai, ką mes ir darome, perspėjame, sustabdome žmones, paaiškiname, kaip turėtų būti, primename apie šalmų dėvėjimą, apie patį greitį. Ypatingai, kai sankryžose būna pastatai, iš už kampo išvažiuojantys dviračiai kartais susiduria su pėsčiaisiais. Tai greitis irgi labai svarbu.

– Apsaugos priemonių nedėvėjimas turbūt didžiausia bėda?

– Be abejo. Šalmai, greitis ir atidumas.

– Tai kokie būtų jūsų patarimai dabar tiems, kurie taip pat mina dviračio pedalus? Apie ką reikėtų pagalvoti?

– Pagalvoti, ar dviratis yra tvarkingas, pasitikrinti stabdžius, garso, šviesos signalus. Taip pat visą laiką dėvėti šalmą. Prisiminti, kad prie pėsčiųjų visą laiką reikia prilėtinti. Ir palinkėčiau saugių kelionių.