Pradėjus riboti politinę reklamą TV ekranuose, partijos suskubo ieškoti kitų būdų, kaip suvilioti rinkėjus. Vis daugiau politikų atranda internetą, kuriame rašo dienoraščius, skelbia filmukus.

Nepaisant partinės ideologijos, nepralenkiami šioje srityje kol kas yra konservatoriai. Pasak Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų partijos atstovų, internete jie tikisi sudominti jaunų žmonių auditoriją, kuri politiniame gyvenime dažniausiai aktyviai nedalyvauja.

Nauju jų laimėjimu tapo virtualiame pasaulyje „Second Life“ („Antras gyvenimas“) organizuota diskusija. Savo kampelį ši partija turi ir populiariame interneto portale „YouTube“. Čia skelbiami įvairūs jų samprotavimai, akimirkos iš partijos gyvenimo. Prieš kelis mėnesius per "YouTube" Konservatorių partijos lyderis Andrius Kubilius pristatė projektą "Baltijos kelias 2.0", kuriame pasiūlė į virtualų pasaulio žemėlapį įsmeigti Lietuvos vėliavėles.
O nuotaikingiausią šios partijos interneto projektą galima rasti svetainėje www.aplenkkubilių.lt. Sprendžiant iš pavadinimo, reikia aplenkti konservatorių lyderį. Tačiau joje aplenkti dviratininką A.Kubilių nėra taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Norint laimėti, prie kompiuterio teks praleisti bent keliolika minučių.

Ištvermingasis rašytojas

Vienas pirmųjų politikų, atradusių interneto galimybes, buvo Liberalų ir centro sąjungos galva Artūras Zuokas. Virtualų dienoraštį šis politikas pradėjo pildyti daugiau kaip prieš trejus metus ir tai reguliariai daro iki šiol.
Paklaustas, kuo ši priemonė naudinga, A.Zuokas teigė, kad tai dar viena galimybė politikui atsiskleisti. Kartu jis pridūrė, kad pildyti interneto dienoraštį atima nemažai laiko, politikas tam per dieną skiria bent 30 minučių.
Interneto potencialą politikoje liberalcentristų lyderis vertina teigiamai. "Ateitis priklauso internetui – demokratiškai, paprastai, pigiai priemonei. Manau, kad politikai ateityje vis daugiau naudosis internetu, kuris leidžia pasiekti platesnę auditoriją ir prisistatyti gyvai, o ne slėptis už ryšių su visuomene specialistų nugarų", – kalbėjo jis.
A.Zuoko tinklaraštyje po visais politiko įrašais galima palikti komentarus. Tarp samprotavimų galima rasti tiek teigiamų, tiek neigiamų jo vertinimų. Pats politikas nuolat bendrauja su savo skaitytojais atsakydamas į jų komentarus, yra surengęs su jais susitikimą realybėje.

Bendraujantys su pažįstamais

Į internetą bando žengti ir kitos partijos. Prieš gerą mėnesį trys Naujosios sąjungos atstovai – Artūras Paulauskas, Nijolė Steiblienė ir Algirdas Monkevičius – paskelbė, kad su savo rinkėjais bendraus socialiniame tinkle "Frype".
Pradėjusi naudotis "Frype" N.Steiblienė teigė buvusi maloniai nustebinta. "Suradau daug pažįstamų, buvusių kolegų, atsirado galimybė su jais pabendrauti. Buvo ir tokių, kurie klausė, ką tokia moteriškė kaip aš čia veikia", – įspūdžiais dalijosi N.Steiblienė.
Ar internetas kaip rinkimų kampanijų įrankis išpopuliarės, N.Steiblienės manymu, priklausys nuo žmonių aktyvumo. "Jeigu žmonės, naršydami po politikų ar partijų tinklalapius, atras už ką balsuoti, tada viskas gerai. O jei viskas vyks plepalų lygmenyje, tada naudos bus mažai", – samprotavo politikė.

Specialistų komentarai

Mykolas Katkus, "VRP Hill & Knowlton" vykdomasis direktorius
Internetu naudojasi ir nemaža dalis politiškai aktyvių žmonių, vadinamųjų nuomonės lyderių, kurie tai, ką sužinojo internete, dažnai skuba papasakoti kitiems ir taip sukuria tam tikrą socialinį fenomeną. Vertinant politikų pastangas internete akivaizdu, kad padaryta didžiulė pažanga, palyginti su ankstesniais metais, kai buvo apsiribojama statiškomis svetainėmis ir forumais.
Internetas tikrai tampa svarbesnis – vis dėlto trečdalis Lietuvos gyventojų yra jėga, kuri gali nulemti visuomenės pasirinkimą. Kol kas nėra sėkmingų pavyzdžių, tačiau kadaise jų nebuvo ir Prancūzijoje ar JAV, pastarosios prezidento rinkimų kampanijos tiesiog nudažytos interneto spalva.
O kai dėl socialinių tinklų, mintis įdomi ir pasaulyje išnaudota – socialinių tinklų lankytojai mėgsta kolekcionuoti garsius vardus ir pavardes kaip savo draugus. Pavyzdžiui, vienas populiariausių "Facebook" veikėjų yra Danijos premjeras. Tačiau taip banaliai juos kviesti, kaip tai daro politikai, yra tas pats, kaip rašyti e. laiškus visais žinomais pašto adresais.

Paulius Senūta, reklamos agentūros "Not Perfect Y | R" direktorius

Interneto kaip priemonės efektyvumas priklauso nuo to, kaip juo naudojamasi. Vienareikšmiškai teigti, kad internetas yra prasčiau už televiziją, negalima. Juk sriubos skonis nepriklauso nuo puodo, kuriame ji virta.
Žinia, televizija turi didesnį ir greitesnį pasiekiamumą, tai stipri audiovizualinė priemonė, kuri palieka didesnį įspūdį. Tačiau ir internete galima pasiekti geru rezultatų, jei juo bus tinkamai naudojamasi. Internetas suteikia galimybę bendrauti, pasiekti rinkėjus tiesiogiai. Be to, Lietuvoje svarbus ir naujumo veiksnys: daryti ką nors pirmam, kad į tave atkreiptų dėmesį.
Apskritai politikams įdomi tik ta auditorija, kuri nėra apsisprendusi. Tvirtai nusprendę, už ką balsuos, arba nusprendę, kad apskritai nebalsuos, jiems neįdomūs. Internetas gal ir neturi didelės auditorijos, bet joje mąstančių žmonių tikrai yra. Internetas suteikia galimybę pasiekti juos.