Savivaldybė kompensuos butų savininkų patirtas išlaidas teisiniuose ginčuose su darbų rangovais, jei šie remontuodami namą palieka defektus. Tokiu atveju bus suteiktas ir finansavimas statybų defektų ekspertizei, tyrimams, teisinėms paslaugoms.

Tokie teisminiai ginčai gali kainuoti 3–10 tūkst. eurų. Tačiau jei gyventojui pavyktų iš rangovo prisiteisti teisines išlaidas, gautą kompensaciją jis turėtų grąžinti savivaldybei.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Matomi brokai – tai viena dalis, bet jei kreiptasi į rangovą ir brokai geranoriškai sutaisomi, jokių kitų veiksmų imtis nereikėtų“, – tikino statybos sektoriaus vystymo agentūros vadovas Aidas Vaičiulis.

Jei rangovas atsisako taisyti akivaizdaus broko, būtina per garantinį laikotarpį kreiptis į pastato administratorių ir į rangovą. Dažniausiai garantija paslėptiems darbams trunka apie 10 m., kitiems apie 20 m.

Dėmesį reikėtų atkreipti ir į darbus, kurių akivaizdžiai nesimato.

„Tokiu atveju padėti gali tik specialistai. Brangstant energijos nešėjams, tie žmonės, kurie renovavosi pastatus, pajaus, jei nepasiekiamas renovacijos efektyvumas“, – pasakojo A. Vaičiulis.

Jei iš pat pradžių nesiekiama gero rezultato, jis niekada ir nebus pasiektas. Siekiant sutaupyti galima ieškoti pigiausių medžiagų, pigiausio rangovo, tačiau darbų kokybė tokiu atveju visada bus abejotina.

„Rengiant investicinį planą, nereikėtų padaryti labai pigiai ir tikėtis stebuklo. Už mažą kainą visada gaunamas ir mažas rezultatas. Reikėtų žiūrėti, kad priimamas sprendimas būtų geras, o ne pigus“ , – patarė A. Vaičiulis.

Rangovo ir užsakovo atsakomybė apibrėžiama sutartimi. Sutartyje numatomi skirsniai apie taisytiną  tiek užslėptą, tiek atvirai matomą broką. Tačiau jei rangovas tiesiog tampa nepasiekiamas ar dingsta, belieka keliauti į teismą.

„Tai teisiniai dalykai. Esmė užsakyme, jei skiriamas dėmesys analizei, bėdų nebus. Geri rangovai visada bus ten, kur gali gerai atlikti darbus ir iš to uždirbti“, – įžvelgė A. Vaičiulis.

Teisis dėl visko?

Nusiskundimų pasitaiko pačių įvairiausių.

„Tekę susidurti, kai iš statybų inspekcijos gaunamos užklausos. Nagrinėjam tuos skundus, dažniausiai jų būna dešimtimis. Sprendimų pasitaiko visokių. “, – aiškino A. Vaičiulis.

Nagrinėjant skundą vertinama, ar teisingai atlikti darbai, ar rangovas atitiko kvalifikaciją.

Kai kurie žmonės apskritai nesirūpina būstu ir nekelia klausimų

Ginčų sprendimuose svarbūs daugelis faktorių: renovuojamo pastato administratoriaus veiksnumas, gyventojų aktyvumas, rangovo gebėjimų.

„Kai kurie žmonės apskritai nesirūpina būstu ir nekelia klausimų“, – pastebėjo A. Vaičiulis.

Vilniaus miesto taryba inicijavo pokyčius, dėl kurių vilniečiai galės kreiptis į teismą dėl blogai atliktų renovacijos darbų. Bus skiriamas finansinis rezervas tiems, kurie sieks tiesą aiškintis teisme.

„Pinigų rezervai labai gerai, jei tik tinkamai panaudojami. Vilniaus savivaldybė apskritai pasižymi inovacijomis, o šis rezervas suteiks galimybę tiesiog siekti tiesos“, – situaciją komentavo A. Vaičiulis.

Ar ši galimybė privers rangovus pasitempti, žinant dėl tikimybės keliauti į teismą, abejotina.

„Kiekvienas rangovas turi savo darbo specifiką. Manau, kad pas mus atkeliauja amerikietiška teismų kultūra. Tikiu, jog tai taps esminiu sprendimų ieškojimo būdu“, – reagavo A. Vaičiulis.