Pikete prie Kinijos ambasados – raginimai atkreipti dėmesį į Tibetą, Honkongą

Pirmadienį prie Kinijos ambasados susirinkę keliolika žmonių ragino Lietuvos ir Europos Sąjungos politikus atkreipti dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus Tibete, Sindziange ir Honkonge.

„Šiandien ir susirinkome tam, kad ragintume Kiniją, ragintume Lietuvos politikus, Europos Sąjungą reaguoti į situaciją Tibete, Sindziange, Honkonge“, – sakė vienas piketo organizatorių Robertas Mažeika.

Anot jo, nors dabar daugiausiai kalbama apie uigūrų tautinės mažumos persekiojimą, tačiau žmogaus teisių pažeidimai vykdomi ir kitose Kinijos kontroliuojamose teritorijose.

„Tas dėmesys dabar atsidūrė Sindziange, bet lygiai tokia pati situacija yra ir Tibete – lygiai taip pat veikia sulaikymo stovyklos, neteisėti įkalinimai, žmonių dingimai ir kankinimai, religinis persekiojimas. Religija yra kriminalizuota, vienuoliai ir vienuolės yra nukreipiami į perauklėjimo stovyklas“, – kalbėjo jis.

Vidurdienį prie sostinės Algirdo gatvėje esančios ambasados susirinkę, Tibeto spalvomis ir vėliavomis pasipuošę žmonės, žodžiais bei plakatais taip pat ragino ir nepalaikyti 2022 metų žiemos olimpinių žaidynių, kurios vyks Pekine.

„Valstybės ir Lietuvos Vyriausybė turėtų spausti, kad tos olimpinės žaidynės arba neįvyktų, arba būtų perkeltos, arba bent būtų boikotuojamos aukščiausiu lygiu ir nevyktų prezidentas bei kiti aukščiausi asmenys“, – kalbėjo R. Mažeika.

Pasirinkti 2022 metų olimpines žaidynes rengti Pekine, tai yra mažų mažiausiai neatsakingas dalykas ir tikrai nepuošia Tarptautinio olimpinio komiteto.

Pasak dalyvių, šios olimpinės žaidynės yra „nupirktos autoritarinio režimo“, o „sportininkai jose tampa įkaitais“.

„Pasirinkti 2022 metų olimpines žaidynes rengti Pekine, tai yra mažų mažiausiai neatsakingas dalykas ir tikrai nepuošia Tarptautinio olimpinio komiteto“, – sakė R. Mažeika.

Tibeto rėmimo grupės narys taip pat pabrėžė tikintis, kad Lietuvos politikų balsas Europos Sąjungos bendravime su Kinija bus reikšmingas, o visos sutartys bus sudaromos remiantis žmogaus teisėmis.

„Mes, sudarydami ekonomines sutartis, iš tikrųjų legitimizuojame Kinijos autoritarinį režimą tokį, koks jis yra. Taigi, kokie galimi sprendimai, tai pirmiausia – pradėti viską nuo žmogaus teisių“, – BNS sakė jis.

R. Mažeikos teigimu, nors protestai dėl Kinijos valdžios veiksmų Tibete ir kituose regionuose Lietuvoje jau vyksta daugiau nei 20 metų, jokios reakcijos iš ambasados nėra sulaukiama.

„Iš tikrųjų Kinija veikia tuo principu, kad neigia, neina į jokį dialogą ir, aišku, dėl mūsų ji neis į tą dialogą. Mūsų tikslas yra tiesiog pastoviai, nuolatos parodyti savo poziciją, keisti tą naratyvą“, – sakė jis.

Autonomijos nuo Kinijos Tibetas neteko 1951 metais, kai Pekinas įvedė kariuomenę į šią nepriklausomybę paskelbusią teritoriją.

Lietuva Himalajų kalnuose esantį Tibeto regioną oficialiai laiko Kinijos dalimi, tačiau kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis pasisako už taikų Kinijos valdžios ir tibetiečių santykių sureguliavimą.

Pastaruoju metu tarptautinė bendruomenė genocidu ir nusikaltimais žmoniškumui ne kartą įvardijo Kinijos veiksmus Sindziango regione prieš uigūrų tautinę mažumą.

Anot žmogaus teisių grupių, mažiausiai milijonas uigūrų ir kitų tiurkiškai kalbančių musulmonų yra kalinami vadinamosiose perauklėjimo stovyklose Kinijos šiaurės vakariniame Sindziango regione. Kinija taip pat kaltinama Sindziange vykdanti prievartinę moterų sterilizaciją.

Pekinas iš pradžių neigė tokių stovyklų egzistavimą, bet dabar jas vadina profesinio rengimo centrais, skirtais kovai su musulmonų radikalizmo ir separatizmo tendencijomis. Anot Kinijos, žmonės čia mokosi savanoriškai ir įgyja geresnes įsidarbinimo galimybes.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Andrius

Andrius portretas
Neabejotinai suveiks

Senuks

Senuks portretas
Prie Izraelio reikia piketa

taigi

taigi portretas
kas antras daiktas musu visu namuose made in china-pradedant dantu krapstukais,baigiant saldytuvais ar telikais-ziurekit-atsargiai-kai uzrauks-verksit suni apsikabine
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

Daugiau straipsnių