Kiekvienas vyras veda savo damą į jos vietą, kurią suranda pagal stalo korteles ar sužino iš plano. Vyras padeda moteriai atsisėsti, truputį atitraukdamas jos kėdę ir jai sėdantis vėl ją pastumdamas. Tuomet ir vyras sėdasi savo vieton.

Per didesnes iškilmes ir patarnavimas prie stalo yra daugiau ar mažiau iškilmingas. Geriausiai tą darbą gali atlikti du žmonės. Patarnaujama iš vienos pusės einant į kairę, iš kitos į dešinę. Valgis svečiui paduodamas iš kairės. Indas turi būt laikomas ne per aukštai ir ne per toli. Svečiui padėkojus, tarnas eina toliau. Jei svečias gyvai kalbasi, tarnas turi truputį palaukti. Gerai išsiauklėjęs žmogus tuoj pastebi, kad atėjo jo eilė, ir valandėlei nutraukia kalbą.

Visi valgiai, kurie kartu valgomi, pav., mėsa, bulvės, daržovės ir padažas, turi būti greitai vienas po kito paduodami. Kitaip gali atsitikti, kad atkeliavus bulvėms, mėsa jau bus visai atšalus.
Pasiūlyt tą patį valgį antru kart pakartoti reikia dar svečiams ne visai suvalgius pirmą porciją. Gavę ir nemėgstamą valgį vis dėlto turime jo nors truputį įsidėti.

Valgyti reikia prisitaikant prie kitų. Nesmagu, kuomet tebeturime pilną lėkštę, kitiems jau padėjus peilius ir šakutes.

Jei patys svečiai paduoda vieni kitiems indus, tai jie turi būt labai atidūs. Gavus indą, reikia greitai sau įsidėti ir tuoj siųsti toliau. Deja, dažnai tenka matyti, kaip vienas sau prisikrovęs, pasistato indą prieš save, o kitus visai užmiršta. Ir tuomet, kai patys nemanome sau valgio dėtis, turime paimti iš kaimyno indą ir jį pasiųsti toliau. Šeimininkė rūpinasi, kad indai neištuštėtų, o šeimininkas seka stiklelius. Tačiau šeimininkas ir šeimininkė negali pasitraukti nuo stalo. Jie neišeina duoti įsakymų ar nurodymų. Visa turi būti iš anksto sutvarkyta.