Po beveik dviejų valandų karštų diskusijų ir slapto balsavimo miesto taryboje, „Tvarkos ir teisingumo“ deleguotas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vygaudas Molis neteko savo posto.

Koalicija sugrius?

Ketvirtadienį kalbinti tarybos nariai neslepia, kad toks žingsnis gali sugriauti Kauną valdančią koaliciją, mat atleidus V.Molį pažeista koalicinė sutartis.

Kitas galimas scenarijus – kuri nors iš opozicijoje dirbančių frakcijų gali užimti „Tvarkos ir teisingumo“ vietą valdančiojoje koalicijoje.

Frakcijos lyderė Aušra Ručienė, suprasdama, kad sprendžiama ne tik dėl V.Molio atleidimo, bet ir jų partijos buvimo valdančiojoje koalicijoje, prašė klausimą atidėti.

„Prašau sudaryti darbo grupę, kuri išnagrinėtų V.Molio veiklą ir visą istoriją su „Kamestos“ statytu prietilčiu“, – sakė ji.

Vis dėlto A. Ručienės siūlytas balsavimas dėl klausimo atidėjimo nepavyko – už pasisakė tik trys tarybos nariai iš 33.

„Ar tai reiškia, kad esame metami iš valdančiosios koalicijos? Tikrai ne. Esame numatę kitą kandidatą į V.Molio vietą, kol kas nenorėčiau atskleisti, kas jis. Tai santykių su koalicijos partneriais tikrai nesugadins“, – tikino A.Ručienė.

„Tikrai neturime nieko prieš V.Molį – tai tiesiog politinis sprendimas. Ar „Tvarka ir teisingumas“ išlieka koalicijoje? Šiandien to nesvarstėme su koalicijos partneriais. Kaip toliau viskas dėliosis – matysime. Apie tai gal kalbėsime kitą savaitę koalicijoje“, – sakė miesto meras.

Įžvelgė susidorojimą

Sprendimo projekte nurodyta, kad V.Molį reikia atleisti dėl to, jog suderino nenaudingą savivaldybei taikos sutartį su bendrove „Kamesta“. Pagal jo derinimą, savivaldybė 12 mln. litų turės išmokėti po 2 mln. ne per metus, o per pusmetį.

„Koalicijos susitikimuose buvo pasakyta, kad tas, kas dirba atsainiai ir daro žalą savivaldybei, netenka pasitikėjimo. Kokia žala? Dalis savivaldybės darbuotojų eis nemokamų atostogų, negaus algų“, – sakė projektą pristatinėjęs konservatorius Vygantas Gudėnas.

Vytautas Vasilenka tokią konservatorių politiką sudoroti V. Molį lygino su Stalino politika.

„Taip, nėra žmogaus – nėra problemos. Atiduokime viską Finansinių nusikaltimų tarnybai, tegul jie ištiria“, – postringavo vicemeras V. Vasilenka.

Iš tribūnos V.Molis karštai tikino, kad dėl nevykusios taikos sutarties jis nekaltas.

„Visas pasaulis gyvena skoloje. O ją „Kamestai“ vis tiek reikėjo atiduoti. Komisija nebuvo įpareigota sudarinėti mokėjimų grafikų. Papildžiau raštą, kuriuo įpareigojau vykdyti taikos sutartį, išskyrus sąlygas dėl apmokėjimo“, – sakė jis.

Kaip paaiškėjo vėliau, šis papildomas raštas nebuvo registruotas savivaldybės duomenų bazėje.

Paskelbus slaptą balsavimą, paaiškėjo, kad V. Molis neteko posto – už jo atleidimą balsavo 27 tarybos nariai, 7 pasisakė, kad V.Molis nebūtų atleistas.

Buvo nustebęs

Sprendimo projektas atleisti iš pareigų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją V.Molį miesto tarybos sekretoriate buvo užregistruotas vakar.

„Pirmą kartą girdžiu. Negaliu komentuoti, nes dar nemačiau sprendimo projekto. Kuo nusikaltau? Sklandė kalbos, kad dėl “Kamestos„ istorijos, bet visą atsakomybę turi prisiimti administracijos direktorius, po sutartimi pasirašęs“, – išgirdęs apie jam gresiantį atstatydinimą V.Molis dėl miestui nenaudingos sutarties kaltę vertė buvusiam administracijos direktoriui, Seimo nariui Antanui Nesteckiui.

„Kauno diena“ rašė, kad V.Molis dar pernai derino taikos sutartį su „Kamesta“ dėl Vytauto Didžiojo tilto transporto mazgo. Per pusmetį miestas verslininkams įsipareigojo sumokėti 12 mln. litų.

Savivaldybė šią sutartį buvo apskundusi teismams, tačiau šį pirmadienį Aukščiausiasis Teismas „Kamestos“ prašymu panaikino laikinąsias apsaugos priemones, kurias buvo paprašęs taikyti Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Tai reiškia, kad bet kurią akimirką iš kiauro savivaldybės biudžeto verslininkų naudai gali būti nurašyta 10 mln. litų. Dar 2,5 mln. litų „Kamesta“ spėjo atsiimti pavasarį.

„Byla dar nepralaimėta. Buvo mero prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Sunku pasakyti, kodėl teismas “Kamestos„ prašymu jas panaikino. Mes net nebuvome pakviesti į posėdį, kai svarstytas šis klausimas. Pagrindinis teismo motyvas – “Kamesta„ gali bankrutuoti, jų padėtis sunki“, – stebėjosi savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis.

Trūko kantrybė

Po sprendimo projektu atleisti V.Molį iš pareigų pasirašė valdančiajai koalicijai priklausančių trijų frakcijų atstovai: Kęstutis Kriščiūnas, liberalcentristas Artūras Tepelys ir vienas konservatorių lyderių Vygantas Gudėnas.

Jie aiškiai nurodė, kad partijos „Tvarkos ir teisingumo“ deleguotą savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją atstatydinti siekiama dėl skandalingos sutarties su „Kamesta“.

Kauno meras Andrius Kupčinskas vakar neneigė, kad koalicijoje jau prasidėjo diskusijos ir dėl partijos „Tvarka ir teisingumas“ narių buvimo valdžioje.

„Visos tos problemos rutuliojosi ir pritvinko debesis. Iš to debesies jau pradėjo kristi pirmieji lašai. Negalėčiau kalbėti už visą koaliciją ir pasakyti, kokie mūsų tolesni žingsniai. Dėl jų derinsime nuomones“, – pareiškė meras.

Jo teigimu, skandalinga istorija su „Kamesta“, kaip įtariama, neskaidrūs „Autrolio“ ir Šilainių poliklinikos vadovų skyrimo konkursai ir pirmadienį priimtas Aukščiausiojo Teismo sprendimas perpildė koalicijos partnerių kantrybę.

„Teismui patenkinus „Kamestos" prašymą, iškilo grėsmė, kad savivaldybė patirs didelių nuostolių. Tad priėmę šią taikos sutartį savivaldybės administracijos darbuotojai turi prisiimti ir politinę atsakomybę. Dėl to atsirado iš koalicijos partnerių ir atsirado iniciatyva atleisti V.Molį iš pareigų“, – sakė A.Kupčinskas.

Nepatvirtintais duomenimis, šiandien partijos „Tvarka ir teisingumas“ Kauno lyderė Aušra Ručienė gali netekti ir Antikorupcijos komisijos pirmininkės posto.

Kaip apsaugoti pinigus?

Savivaldybės administracijos direktorius D.Ratkelis patvirtino, kad dabar bet kurią dieną „Kamesta“ gali kreiptis į Kauno apygardos teismą, gauti vykdomąjį raštą ir iš savivaldybės sąskaitos nurėžti 10 mln. litų.

„Mes su „Kamesta" bandome tartis, kad ši suma būtų išskaidyta ir mokama dalimis. Jei verslininkai gaus vykdomąjį raštą, jie pinigus nusirašyti galės ir be mūsų žinios. Mes dar bandysime prieštarauti ir prašysime, kad teismas, kol neišnagrinėta byla, tokio rašto neišduotų“, – sakė D.Ratkelis.

Galvos skausmu savivaldybės vadovams tapo ir kito partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovo, Sveikatos skyriaus vedėjo Donato Seniko sukeltas skandalas. Kilo įtarimų, kad jis galėjo šališkai įvertinti Šilainių poliklinikos konkurso dalyvius, taip padėdamas šį postą užimti savo partijos narei Sonatai Rudžianskienei.

D.Ratkelio žiniomis, konkursą pralaimėjęs ilgametis ligoninės vadovas V.Obelienius kreipėsi ne tik į teismą, bet ir Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją.

„Savo žodį dėl konkurso tars atsakingos institucijos. Sulaukusi jų išvadų, dėl D.Seniko likimo nuspręs ir administracija“, – sakė D.Ratkelis.

Mažina įtaką

Kad tarp koalicijos partnerių kyla vis didesnis nepasitenkinimas partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovų veikla, galima spręsti ir iš kito šiandien į miesto tarybos posėdžio darbotvarkę įtraukto sprendimo projekto – akcinė bendrovė „Autrolis“, kurią pagal koalicinę sutartį valdo ši partija, reorganizuojama į uždarąją akcinę bendrovę.

Pakeitus „Autrolio“ juridinį statusą, vėliau šią bendrovę bus galima prijungti prie „Kauno autobusų“. Taip būtų išspręstas nelegaliai paskirto „Autrolio“ direktoriaus, partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovo Laisvydo Rudžiansko klausimas. Jis greičiausiai netektų posto.

Kad vėl bus diskutuojama apie dviejų savivaldybės transporto bendrovių sujungimą, patvirtino ir Kauno meras.

„AB statusas „Autroliui„ nereikalingas – sunku patikėti, kad ji, kaip „Kauno energija“, galėtų dalyvauti vertybinių popierių biržoje. Kokie tolesni žingsniai, bus sprendžiama, nes „Kauno autobusai„ ir „Autrolis“ negali konkuruoti tarpusavyje savivaldybės sąskaita“, – sakė A.Kupčinskas.