Laisvės alėjos barus atakuoja išmaldų prašytojai, įsigudrinantys pinigų iškaulyti ir iš užsieniečių.

Moka paprašyti angliškai

Į Laisvės alėją benamiai ir skurdžiai gyvenantys miestiečiai kasdien traukia kaip į darbą. Dažnai išmaldos kaulija ir vaikai. Pagrindinė miesto alėja jiems yra pragyvenimo šaltinis, nes kavinėse sėdintys klientai nevengia duoti kelių litų. Dažnai tikėdamiesi, kad taip greičiau pavyks atsikratyti elgetaujančiųjų, nes jų išvaizda ir kvapas nuteikia nemaloniai. Kai kurie klientai po to palieka nebaigtus valgyti pietus.
Kavinių darbuotojai pastebi, kad išmaldos prašytojų antplūdis prasideda vasaros pradžioje, kai atsidaro lauko kavinės. Su įkyriais kavinės lankytojais bandoma kovoti, tačiau tai labiau primena kovą su vėjo malūnais.

"Jei išmaldos prašytojai užsuka į kavinės vidų, mes juos išprašome. Klientai nepatenkinti, kad jiems trukdoma valgyti. Tačiau tai nepadeda, nes elgetaujantys asmenys įsigudrino pinigų prašyti už lauko kavinės tvoros. Tai - Laisvės alėjos teritorija, todėl galime tik perspėti. Dažniausiai jie mūsų neklauso", - pasakojo "Pizza Jazz" restorano vadybininkas Paulius Chadkevičius. - Paskutines porą savaičių išmaldų prašytojai aprimo. Mačiau, kaip policininkai juos vaikė iš Laisvės alėjos. Galbūt tai padėjo?"

Sukuria graudžias istorijas

Laisvės alėjoje įsikūrusios kavinės "Jums" padavėja pastebėjo, kad lankytojai linkę duoti pinigų elgetoms, nes šie moka sukurti graudžias istorijas, sukeliančias užuojautą.
"Pas mus užsuka apie 80 metų amžiaus močiutė. Ji aplanko ir kitas Laisvės alėjos kavines. Galime jai pasakyti, kad išeitų, bet juk tokio amžiaus žmogaus neišvarysi. Ateina ir girtuokliai. Juos stengiamės išprašyti. Dažniausiai jie puola mus koneveikti, - pastebėjo padavėja Reda. - Klientai žinoma būna nepatenkinti, kad drumsčiama jų ramybė. Prašo iškviesti apsaugą, nes jiems nemalonu valgyti, kai aplinkui sukiojasi tokie asmenys. Nemaža dalis lankytojų linkę sušelpti, ypač senus žmones. Pasitaiko, kad duoda ir 10 litų."

Dažnai elgetos pinigus gauna papasakoję graudžią istoriją. Kalbintos kavinių padavėjos šypsojosi, kad kaskart pasakojamos skirtingos versijos.
"Buvo atvejis, kai gatvėje sutikti vaikai mano draugų paprašė nupirkti valgyti, nes buvo alkani. Jie pavaišino vaikus pietumis kavinėje. Vietoj to, kad pavalgę padėkotų, vaikai išeidami apspjaudė padavėjas. Nežinau, kaip reikia elgtis tokioje situacijoje. Atrodytų darai gerą, bet galbūt tai juos ir skatina elgetauti", - svarstė restorano "55" barmenas Arnas.

Kavinių padavėjai sakė, kad išmaldos kaulytojai nebijo pinigų prašyti ir iš užsieniečių. Beveik visi jie yra išmokę anglišką žodį "money".

Atsidėkoja ir maldomis

Kauno elgetos užsuka ne tik į kavines. Netikėtų svečių sulaukia ir centro gyventojai ar sankryžose sustojusių automobilių vairuotojai.
"Nemalonu, kai kavinėje pietauji, o kažkas prieina su ištiesta ranka ir prašo pinigų. Tokiais atvejais išmaldų prašytojus ignoruoju, nes netikiu jų nuoširdumu", - sakė Laisvės alėjos kavinėje pietavusi kaunietė Milda.

Laisvės alėjoje sutikta kita kaunietė pasakojo niekada neatsisakanti pagelbėti vyresniems žmonėms ar neįgaliesiems, tačiau niekada nešelpianti jaunų žmonių.
"Senutėms duodu kelis litus, tačiau mane labai žeidžia, kai prašantieji pinigų pradeda už tave melstis. Didžiausia bėda, kad daugelis prašančiųjų galėtų dirbti, bet jiems geriau sėdėti su atkišta ranka. Jauni žmonės gali eiti dirbti, juk darbų šiais laikais tikrai yra", - piktinosi Erika Saliamonienė.

Moters nuomone, valdžios institucijos išmaldos prašytojams turėtų padėti įsidarbinti. Jie galėtų dirbti viešuosius darbus: valyti gatves, tvarkyti želdinius.

Pragyvena iš malonės

Apie savo gyvenimo būdą "Kauno dienos" žurnalistams sutiko papasakoti ir keletas nuolatinių išmaldos prašytojų Laisvės alėjoje. Jie aiškino, kad tai pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis. Kai kurie guodėsi gaunantys mažą pensiją ir esą juos į gatves išvijo badas.

"Negaliu skųstis, kauniečiai noriai aukoja. Kai kada pavyksta surinkti 50, o kai kada - tik 20 litų. Turiu invalidumą, tačiau trūksta darbo stažo, todėl mano pensija - 200 litų. Noriu pavalgyti ir sumokėti komunalinius mokesčius, todėl tenka eiti į gatvę ir prašyti išmaldos", - guodėsi Kazimiera prisistačiusi moteris. - Tačiau nesuprantu elgetaujančių jaunų žmonių. Jiems rūpi ne maistas, o nusipirkti alkoholio. Išmaldos prašau jau 17 metų. Niekada nemaniau, kad teks klūpoti gatvėje su ištiesta ranka. Kažkada pati duodavau išmaldos vargšams."

Pasijaučiau tiesiog apgautas

Kiti išmaldų prašytojai neslėpė, kad gautus pinigus skiria ne maistui, o alkoholiui. "Klausyk, brolau, duok 20 centų, šiandien taip bloga ir galvą skauda. Suprask mane. Man reikia išsipagirioti", - nuoširdžiai skambėjo išmaldos prašytojo žodžiai prie vienos Senamiesčio parduotuvės.

Pagailo jo, įsivaizdavau, kaip jam iš troškulio džiūsta burna. Nepagailėjau ir dviejų litų. Kitą dieną Senamiestyje išgirdau tą patį balsą, tą pačią frazę. Paaiškėjo, kad šia fraze vyras kasdien bandydavo sugraudinti praeivius.

Į dar keblesnę situaciją įsipainiojau nusprendęs padėti vienam jaunuoliui. Jis papasakojo graudžią istoriją apie namuose ligos patale gulinčią motiną, apie tai, kad jis nuolat yra alkanas. Šiek tiek užkliuvo nauji ir tvarkingi jaunuolio drabužiai, tačiau sutikau jam nupirkti pieno ir duonos. Parduotuvėje naujasis mano pažįstamas nedvejodamas pradėjo rinktis brangiai kainuojančius maisto produktus. Nustebęs paklausiau, kodėl jis neima pieno ir duonos, atsakydamas vaikinas metė produktus ir išeidamas išrėžė, kad jis nori valgyti gerą maistą.