O menotyrininkas Almantas Samalavičius neslepia nusivylimo, kad visuomenės reakciją politikas vadina tik ažiotažu. „Bandau įsivaizduoti, ar Florencijos, Venecijos administracija leistų ką nors panašaus. Tikrai labai abejoju. Čia tiesiog tam tikras žemos arba nesubrendusios miesto kultūros rezultatas arba [...] tam tikros politinės kultūros stoka“, – mano profesorius.

Vicemeras: tiltas dar nėra „ataušęs“ nuo įvairių politinių batalijų

„Dėl šio reklamos projekto organizatoriai kreipėsi į savivaldybę ir savivaldybės reklamos ir renginių leidimų išdavimo komisija, apsvarsčiusi visas aplinkybes bei sąlygas, leidimą, suderinusi su Kultūros vertybių apsaugos departamentu, išdavė“, – LRT RADIJUI sako Vilniaus miesto vicemeras Gintautas Paluckas.

Tačiau, pabrėžia jis, šis projektas yra eksperimentinis ir trumpalaikis ir tęsis tik iki ketvirtadienio vakaro. „Vis dėlto tai sukėlė didelį Vilniaus miesto gyventojų ažiotažą, kas rodo, kad pats tiltas dar nėra „ataušęs“ nuo įvairių politinių batalijų ir ten įvairioms komercinėms akcijoms ar projektams vieta kol kas neparuošta“, – mano G. Paluckas.

Be to, tikina jis, šiuo klausimu miesto politinė vadovybė (nei meras, nei jis pats, nei taryba) anksčiau nepasisakė, nes nagrinėti tokius prašymus yra administracijos kompetencija. „Vis dėlto, įvertinę ažiotažą, manome, kad pirmiausia tilto vietos turėjo būti skirtos meninėms ar kultūrinėms iniciatyvoms. Be to, taip galėjome įvertinti, ar jau laikas tiltą atverti iniciatyvoms, ar ne. Šiuo atveju komisiją, manau, daugiau sužavėjo racionalūs argumentai, kad bus surinkta rinkliava ir prisidedama prie miesto gerovės“, – teigia vicemeras.

Paklaustas, kodėl automobilis ant Žaliojo tilto stovės iki vakaro, nors visuomenėje „kilo ažiotažas“, G. Paluckas sako, kad pakeisti sprendimo savivaldybė negali: „Reikia įvertinti, kad yra teisėtų lūkesčių principas. Jei savivaldybė yra priėmusi sprendimą, jis turi tam tikrą administracinę galią, tad versti organizatorius elgtis ne pagal išduotą leidimą savivaldybė neturi teisinių galimybių. Bet miesto politinė vadovybė ir miesto tarybos nariai į šio klausimo nagrinėjimą įsitraukė, nors ir post factum, ir sprendimai bus priimti.“

Menotyrininkas profesorius Almantas Samalavičius neslepia nusivylimo, kad normalus pilietinės visuomenės reiškinys – pilietiškumo pasireiškimas – miesto politiko buvo įvardytas tik kaip ažiotažas. „Dar labiau nustebino pono vicemero nuolat minimas žodis „kol kas“. Tarsi demokratiškoje pilietinėje visuomenėje turėtume, vicemero požiūriu, gyventi tada, kai komercija galės bruktis vos ne į mūsų miegamuosius ar, pavyzdžiui, į Gedimino pilį“, – stebisi A. Samalavičius.

Jo nuomone, reikėtų stebėtis kitais dalykais: nejau, norint, kad būtų priimtas sveiku protu suvokiamas sprendimas, reikia sulaukti, kol pati visuomenė ims kelti teisėtą pasipiktinimą: „Bandau įsivaizduoti, ar Florencijos, Venecijos administracija leistų ką nors panašaus. Tikrai labai abejoju. Čia tiesiog tam tikras žemos arba nesubrendusios miesto kultūros rezultatas arba [...] tam tikros politinės kultūros stoka.“

Reklamos kaina – 1 000 eurų

Pasidomėjus, kiek automobilių bendrovė savivaldybei sumokėjo už tokią reklamą, G. Paluckas teigia, kad suma siekia beveik 1 000 eurų: „Tikrai nejuokauju, panašu, kad komisijai ši suma, racionaliai žiūrint, pasirodė pakankamai reikšminga, dėl to buvo išduotas leidimas. Bet, kaip minėjau, reikėtų šią vietą vertinti kiek plačiau – istoriniu, kultūriniu ir politiniu aspektu. Taigi 1 000 eurų vertės rinkliava neturėtų būti pirmoje vietoje sprendžiant, ar ten gali vykti panašaus pobūdžio projektai.“

Be to, tikina vicemeras, politinė vadovybė apie išduotą leidimą sužinojo „atrodo, antradienį po pietų“, tad šiuo metu mėgina išsiaiškinti visas aplinkybes, o sprendimai bus priimti artimiausiomis dienomis.

Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vadovas Vitas Karčiauskas, paklaustas, kodėl departamentas pritarė tokiam projektui, teigia, kad reikėtų klausti, o kodėl reikėjo nepritarti. Jo žodžiais, vertingosios tilto savybės nepažeidžiamos, be to, ar ne per daug dėmesio skiriama pačiam Žaliajam tiltui ir buvusioms skulptūroms, kai jų jau nebeliko: „Mes neturėjome jokių galimybių nepritarti. Mūsų žmonės dalyvauja vicemero minėtoje komisijoje ir jie kartu su visa komisija diskutuodami pritarė. O aš kviesčiau pažvelgti plačiau ne tik į Žaliąjį tiltą, bet į visą senamiestį, į jo desovietizaciją.“

G. Paluckas tikina, kad mieste reklamoms atskirų vietų nustatyta nėra, įvairios akcijos gali vykti įvairiose vietose, o tam ir yra komisija, kuri turėtų įvertinti visas aplinkybes, pavyzdžiui, ar netrikdomas eismas, žmonių rimtis ir pan. „Neretai kai kurias akcijas norima organizuoti Katedros aikštėje ar kitose vietose, kurios turi išskirtinių kultūrinių, religinių ar istorinių požymių. Mano galva, komisija, nagrinėdama šiuos aspektus, tiesiog per siauriai pasižiūrėjo“, – kalba vicemeras.

Politikai, tvirtina jis, stengiasi į administracinius dalykus nesikišti, nes ne jie turi spręsti, kur gali įvykti vienas ar kitas renginys, bet kai kurie dalykai yra svarbūs ir, kadangi visuomenės nuomonė ir vertinimas yra nevienareikšmis, tokios konfrontacijos buvo galima išvengti.