Projektuotojai nesutinka su Nacionalinio muziejaus reikalavimais, prašo 580 tūkst. eurų

Bendrovė ketvirtadienį taip pat pranešė teikianti 584 tūkst. eurų ieškinį teismui, reikalaudama atsiskaityti už atliktus darbus. 

„Hidroterra“ kategoriškai atsisako pažeisti galiojantį reglamentavimą ir pasiduoti Lietuvos nacionalinio muziejaus reikalavimui tvarkybos darbus kvalifikuoti kaip statybos darbus. Bendrovė muziejui pateikė 584 tūkst. eurų ieškinį, reikalaudama atsiskaityti už atliktus darbus“, – informavo bendrovė.

Pasak „Hidroterros“, ieškinį teismas priėmė, į bylą be Lietuvos nacionalinio muziejaus įtraukta Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Vilniaus savivaldybė, Kultūros paveldo departamentas (KPD).

Vadovaujasi KPD, savivaldybės pozicija

Bendrovė tvirtina, kad savivaldybė ir KPD jau pateikė savo atsiliepimus pritardami jų pozicijai, jog statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas įgyvendinant Gedimino kalno sutvarkymo darbus.

„Gedimino kalnas yra Vilniaus pilių rezervato teritorijoje, kurioje nėra ir negali būti taikomas Statybos įstatymas. Atitinkamai čia negali būti vykdomi statybos darbai. Nepaisant to, Lietuvos nacionalinis muziejus įmonę spaudžia gauti statybą leidžiančius dokumentus ir atsisako atsiskaityti už atliktus darbus“, – teigia „Hidroterros“ vadovas Darius Kalesnykas.

V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

„Turėdami mums palankius Vilniaus miesto savivaldybės bei už tokio tipo objektų apsaugą atsakingo Kultūros paveldo departamento išaiškinimus ir kalno tvarkymo leidimus, nematome kito būdo, kaip tik ginti savo interesus teisme“, – informavo jis.

Atitinkamai čia negali būti vykdomi statybos darbai. Nepaisant to, Lietuvos nacionalinis muziejus įmonę spaudžia gauti statybą leidžiančius dokumentus ir atsisako atsiskaityti už atliktus darbus.

„Hidroterra“ pabrėžia, kad Gedimino kalnas ir piliavietė, Kunigaikščių rūmai ir aplinkinė erdvė yra ypatinga teritorija, valstybės saugomas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas, piliavietė patenka į Vilniaus miesto specialiojo režimo paveldosaugos planą. Senamiestis taip pat yra saugomas UNESCO paveldas, tad ten galioja griežtas Paveldosaugos tvarkymo reglamentas – laikantis šio reglamento buvo parengti, suderinti projektai ir išimti leidimai dėl kalno tvarkymo darbų, kuriuos KPD išdavė pritariant Vilniaus savivaldybei.

Anot bendrovės, KPD birželį pateiktoje išvadoje nurodė, kad projekte numatyti darbai „atitinka tvarkybos darbų rūšis ir vykdomi pagal specialiąsias technologijas, vertingųjų savybių turinčiuose kultūros paveldo objektuose“, taip pat pabrėžė, jog tvarkybos darbams statybą leidžiantys dokumentai neišduodami.

Bendrovė: leidimo neišduoda savivaldybė

Savo ruožtu Nacionalinis muziejus trečiadienį pranešė sieksiantis nutraukti ilgalaikių Gedimino kalno tvarkymo darbų projektavimo sutartį su „Hidroterra“, kadangi bendrovė nesutinka dalies projekte suplanuotų darbų perkvalifikuoti į statybos darbus, kaip to prašo Statybos inspekcija.

„Negalime sutikti su šiuo reikalavimu. Tiesiogiai už statybą leidžiančių dokumentų išdavimą atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė atsisako išduoti tokį statybą leidžiantį dokumentą, ir tuo pačiu Kultūros paveldo departamentas taip pat prieštarauja muziejaus reikalavimams. Tegaliu pasakyti, kad neturime jokio pagrindo abejoti atsakingomis institucijomis ir visiškai pasitikime teisiniu savo pozicijos gynimo keliu. Vis dėlto, yra labai apmaudu, kad dėl nepagrįstų perteklinių muziejaus reikalavimų Lietuvos simbolio sutvarkymas neišvengiamai užsitęs“, – sako D.Kalesnykas.

Pagal 2019 metų rugpjūčio 19 dieną su Lietuvos nacionaliniu muziejumi sudarytą projektavimo rangos darbų sutartį, „Hidroterra“ Lietuvos nacionaliniam muziejui įsipareigojo parengti Gedimino kalno šlaitų sutvarkymo projektinę dokumentaciją, atlikti išsamius tyrimus, gauti reikiamus leidimus tvarkomiesiems paveldosaugos darbams kalno avarijos grėsmės pašalinimui, konservavimui, o vėliau teikti ir projekto vykdymo priežiūros paslaugas.

Tikina įvykdę sutartį

Sutartį bendrovės „Hidroterra“ suburta projektuotojų komanda vykdė dviem etapais. Pirmiausiai buvo atliekami Gedimino kalno pietrytinio šlaito ir Kunigaikščių rūmų tyrimai, parengta projektinė dokumentacija ir suderinta su Pilių rezervato direkcija, Vilniaus miesto savivaldybe bei Kultūros paveldo departamentu. 2020 metų lapkričio 20 dieną „Hidroterra“ gavo leidimą tvarkybos darbams šiai labiausiai pažeistai Gedimino kalno daliai.

Negalime sutikti su šiuo reikalavimu. Tiesiogiai už statybą leidžiančių dokumentų išdavimą atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė atsisako išduoti tokį statybą leidžiantį dokumentą.

Antrojo etapo metu buvo atliekami Vilniaus piliavietės  Gedimino kalno šlaitų, Aukštutinės Pilies bokštų, gynybinių sienų pagrindų tyrimai ir tvarkybos darbų projektas . Šio II darbų etapo dalies tvarkybos leidimas iš atitinkamų priežiūros institucijų gautas ir pateiktas Lietuvos nacionaliniam muziejui 2021 m. kovo 3 dieną.

D. Kalesnykas laikosi pozicijos, kad „Hidroterra“ laiku įvykdė pagrindinį sutarties tikslą – parengė Gedimino kalno tvarkybos projektus visa apimtimi, gavo tvarkybos leidimus.

„Pagal juos Lietuvos nacionalinis muziejus gali be kliūčių užsakyti tvarkybos darbus Gedimino kalno išsaugojimui. Deja, šie leidimai jau 10 mėnesių guli kažkur muziejaus „stalčiuose“. Būtų tikrai apmaudu, jei dėl biurokratinių priežasčių specialistų padaryti unikalūs tiriamieji ir projektavimo darbai nueitų veltui. Mums mesti kaltinimai yra vienareikšmiškai nepagrįsti“, – tvirtina „Hidroterra“ direktorius.

Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovai tvirtina, kad nutraukus sutartį su minėtais projektuotojais bus skelbiamas naujas pirkimas projekto koregavimui, tikimasi procedūras užbaigti iki 2022-ųjų pavasario, o pačius tvarkymo darbus pradėti vasarą. Muziejus taip pat tikina, kad dėl stringančių procesų kyla grėsmė netekti 10 mln. eurų europinio finansavimo šio reikšmingo sostinės ir Lietuvos simbolio tvarkymui.

Metus trukę geologiniai tyrimai, leidę apsispręsti dėl tolesnio ilgalaikio Gedimino kalno tvarkymo, baigti pernai spalį, prieš tai išsamesni tyrimai buvo atlikti beveik prieš pusę amžiaus – 1973-iaisiais.

Tyrimai parodė, kad pagrindinė kalno problema – vanduo ir nestabilus prieš 30 metų supiltas gruntas.

Anksčiau Gedimino kalno tvarkybos darbus planuota baigti 2022 metų pabaigoje. Dėl kritinės būklės ir tvarkymo darbų kalnas kurį laiką buvo uždarytas lankytojams, šiuo metu į jį galima pasikelti taku nuo Vilnios pusės, taip pat veikia funikulierius.