Turi daugiau planų

R.Šimašiaus teigimu, priežastis nuimti atminimo lentą buvo tai, kad, nepaisant vėlesnių nuopelnų priešinantis sovietų okupacijai, J.Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, vykdė nacistinės Vokietijos administracijos užduotį "izoliuoti į getą Šiaulių apskrities žydus, konfiskuoti jų turtą" ir jis tą darbą atliko.

Vilniaus meras sako, kad Vilniuje ir toliau bus siekiama atsisakyti pagarbos ženklų, paminklų su nacių ar sovietų režimu siejamiems asmenims. Žiniasklaidai jis tvirtino, kad šiuo metu jau priimtas sprendimas nuimti atminimo lentą poetei Valerijai Valsiūnienei Žvėryne. Jos išdavystė leido sovietų saugumui suimti J.Noreiką-Generolą Vėtrą.

"Daugelis nežino, kas ji tokia yra, bet ji buvo poetė, galbūt nelabai smarkiai žinoma, patriotiškus eilėraščius rašiusi iki Antrojo pasaulinio karo, po to buvo išsiųsta į Sibirą, ten pradėjo bendradarbiauti su NKVD, įdavė nemažai savo piliečių. Būtent dėl to ir ta lenta atsirado Žvėryne, Vytauto gatvėje. Yra sprendimas nukabinti tą lentą", – patvirtino R.Šimašius.

Vilniaus savivaldybė pranešė, kad antradienio rytą atminimo lenta poetei V. Valsiūnienei Žvėryne buvo nukabinta.

Ateityje, anot mero, bus sprendžiama ir dėl rašytojo, sovietmečiu Rašytojų sąjungai vadovavusio Petro Cvirkos paminklo. Anot jo, situacija su paminklu P.Cvirkai yra sudėtingesnė, nes skulptūra yra kultūros paveldo registre. Šiuo metu aiškinamasi, ar paminklą galima perkelti į kitą vietą.

Piketo organizatorių, B. Barausko nuotr.

R.Šimašius tikino, kad, šalinant atminimo ženklus, kai kuriems asmenims sostinėje "neprasideda raganų medžioklė", nes atsisakant įamžinimo siekiama nubrėžti "aiškią ribą".

"Jei žmogus davė įsakymus ar išdavinėjo saugumo struktūroms, ar padėjo organizuoti žudymus, teisių atėmimus, suvaržymus ir dėl to realiai nukentėjo kiti žmonės, man atrodo, čia yra labai aiški riba", – teigė meras.

Anot jo, šią ribą yra peržengę diplomatas ir karininkas K.Škirpa, raginęs išvaryti žydus iš Lietuvos, taip pat su žydų izoliavimu susijusius nacių vadovybės raštus tvirtinęs J.Noreika-Generolas Vėtra, nors ir "ne iš piktos valios".

"Ir P.Cvirka peržengė tą ribą, konkrečiai savo kolegą poetą Kazį Jakubėną įduodamas saugumo struktūroms, taip pat susidorodamas ir su kitais, ir aktyviai dalyvaudamas. Ir V.Valsiūnienė peržengė tą ribą. Dėl kitų – čia jau galbūt didesnės analizės reikia", – svarstė R.Šimašius.

Būtina suvokti visumą

Kalbėdamas su "Vilniaus diena" Seimo narys, istorikas Arvydas Anušauskas pastarųjų dienų įvykius pavadino "administraciniu vandalizmu". Ir žmonių reakcija į tai visiškai natūrali – niekas tam nepritaria, net jei skirtingai vertina istorinius įvykius, tų įvykių dalyvius.

"Niekas nepritaria tokiam veiksmui, kuris padarytas be atvirų diskusijų su visuomene, nors meras sako, kad diskutuota. Tokių sprendimų priėmimui, akivaizdu, trūksta viešumo ir demokratiškumo", – teigė politikas.

Arvydas Anušauskas, I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

Anot jo, dabar meras mėgina prisidengti darbininkais, nuėmusiais atminimo lentą. Tai nelabai merui tinkanti pozicija – paprastai politikai prisiima visą atsakomybę, nesvarbu, kas vykdė jų nurodymus ir kaip vykdė. Nepaisant to, jog meras sako, kad tai darbininkų klaida, vis dėlto visa atsakomybė tenka jam.

"Aš manau, reikia pagaliau suvokti, kad mes Lietuvoje ir neturime tokios akcentuotos valstybinės atminties politikos, nes daug žmonių pasisakė prieš būtent tokią, kad valstybė viską iškart sureguliuotų ir sudėliotų į "lentynėles" – prisiminkime diskusijas dėl atmintinų datų, dėl Atminties komisijos ir panašiai. Visuomenė nori tame procese dalyvauti laisvai, demokratiškai, atvirai reikšti savo nuomonę. Apie K.Škirpą tikrai buvo nemažai kalbų pasakyta ir diskusijų surengta. Galiausiai priimtas politinis sprendimas. O politiniai sprendimai gali būti ir pakeisti. Dėl generolo Vėtros R.Šimašius priėmė vienasmenį sprendimą. Ir nors dabar mėgina už kitų nugarų atsistoti, bet faktas, kad sprendimas yra vienasmenis, nedemokratiškas ir ne viešas", – sakė A.Anušauskas.

Čia iš tiesų visai ne atminimo lentos klausimas – čia praeities suvokimo klausimas. Meras nori mums ją "supaprastinti", kad beliktų suvirškintas surogatas.

Jo teigimu, R.Šimašius nėra istorikas ir turėtų su tuo susitaikyti. Pakankamai kompetencijų jis neturi, todėl turėtų remtis specialistų išvadomis.

"Ir čia aš neturiu galvoje nei savęs, nei kokių komisijų, – aiškino A.Anušauskas. – Aš kalbu apie visai kitus dalykus. Faktus istorikai surašė. Bet reikia suprasti vieną dalyką – tuo laikmečiu gyvenę žmonės dažnai atsidurdavo ir vienoje, ir kitoje pusėje, kartais net abiejose iškart. Tai buvo labai dramatiškas periodas, o tas dramatizmas atsispindėjo ir žmonių likimuose. Ir čia iš tiesų visai ne atminimo lentos klausimas. Čia, ko gero, tos praeities suvokimo klausimas. Aš manau, meras nori mums ją supaprastinti, kad beliktų suvirškintas surogatas informacinio amžiaus žmogui, kad būtų viskas paprasta. Bet juk buvo sudėtinga."

Savo pastaraisiais veiksmais, istoriko manymu, R.Šimašius atidarė Pandoros skrynią ir, mėgindamas subalansuoti savo veiksmų nedemokratiškumą, neviešumą, sako, kad dabar mes už vieną J.Noreiką dar nuimsime lentą V.Valsiūnienei, dar kažkam. Galima juk ir daugiau "prirankioti". Už P.Cvirką – "išgraužti" iš KGB rūmų fasado visas sušaudytųjų pavardes, nes ten taip pat yra dramatiško likimo žmonių. Beje, ten taip pat yra ir J.Noreikos pavardė. Rezultatas – V.Valsiūnienė ir kiti vietoj adekvataus vertinimo taps atpirkimo ožiais. Taip, anot A.Anušausko, V.Valsiūnienė buvo užverbuota. Bet užverbuota kur? Tremtyje. Ji buvo 1941 m. tremtinė, mokytoja. Tad ar mes mėginame suvokti istorijos visumą, ar iš žmogaus gyvenimo, kaip ir J.Noreikos atveju, išimame vieną biografijos fragmentą ir pasakome, kad būtent dėl to fragmento jis yra blogiausias.

"Tai, kas vyksta, paremta tokiu supaprastintu požiūriu į istoriją. Mums tiesiog norima tokį šablonišką požiūrį įdiegti ir kad mes matytume pasaulį būtent per šituos akinius. Bet aš manau, kad turime matyti jį kur kas įvairesnį. To dramatizmo iš jo neišplėši. Ne visiems to meto žmonėms verta statyti paminklus, bet iš istorijos jų taip pat nereikia išbraukti", – sakė A.Anušauskas.

Jo manymu, visais šiais pastarųjų dienų įvykiais labiausiai džiaugiasi žmonės Latvių gatvėje (Rusijos federacijos ambasadoje – red. past.), nes mes patys susipriešinome tarpusavyje dėl atminimo ženklų. Padarėme tai, ko Rusija, mėgindama visais būdais, nesugebėjo pasiekti. Šįkart meškos paslaugą šia prasme mums patiems padarė mūsų politikas.

Įlindo, kur neturėjo

Politologas, VU filosofijos doktorantas ir sambūrio "Pro Patria" pirmininkas Vytautas Sinica "Vilniaus dienai" teigė, kad R.Šimašius savo veiksmais susiruošė ne tik kad perrašyti, o ištrinti Lietuvos istoriją.

"R.Šimašius pradėjo nuo tų veikėjų, istorijos dalyvių, kurie iš tikrųjų jam nuosekliai, logiškai pagal pažiūras turėtų nepatikti. O norėdamas pridengti šito proceso šališkumą, dabar jau metėsi į tai, kad "trinti" reikia viską, nors, tiesą sakant, nelabai suprantu kodėl – liberalams veltis į istorijos ginčus ir nukėlinėti paminklus niekada nebuvo būdinga. Tad R.Šimašiaus elgesys čia gana keistas ir, man atrodo, jis kyla iš nevilties, nes jis pats save įsispraudė į tokį kampą", – svarstė V.Sinica.

Vytautas Sinica, Butauto Barausko nuotr.

Anot jo, R.Šimašiaus veiksmai vis dėlto nebuvo netikėti. Jau ne pirmus metus Lietuvoje pačiuose liberaliausiuose visuomenės sluoksniuose skambėjo mintis, kad reikėtų "nuvainikuoti" 1941 m. rezistencijos dalyvius, nes jie esą kolaboravo su naciais. Tos kalbos brendo, brendo ir subrendo iki veiksmų. Tad čia net nėra kokios nors slaptos schemos ar užslėptų motyvų – paprasčiausiai vadovaujamasi liberalų viešai deklaruota nuostata, kad negali būti šiandienėje valstybėje gerbiami tie, kurie kaip nors, jų teigimu, kolaboravo su naciais. Su tuo sutiktų visi, ne tik liberalai. Tačiau ką reiškia "kolaboravo"?

Kita problema – prasidėjus antrai mero kadencijai R.Šimašius rodo, kad jis gali šeimininkauti mieste, kaip nori.

"Niekas negali užginčyti ir 100 proc. pasakyti, kad neturėjo tie dabar "trinami" žmonės ryšių su naciais. Turėjo, nes buvo toks laikmetis, buvo nacių okupuota Lietuva, ir jeigu norėjai jai kažką gero padaryti, buvai priverstas turėti ryšį, – teigė politologas. – Bet ar tas ryšys laikytinas kolaboravimu, t. y. ar jis yra jau smerktinas ir valstybės išdavystė ar dalyvavimas holokauste? Genocido ir rezistencijos tyrimo centras pasakė, kad ne, aš manau, kad ne, daug istorikų mano, kad ne, o R.Šimašius mano, kad taip."

Anot V.Sinicos, meras R.Šimašius pastarosiomis dienomis tarp eilučių pats pripažino, kad nenorėjo veiksmų imtis dieną, nes būtų daug reakcijų, kažkas būtų pamatęs, kažkas prieštaravęs, tad nuspręsta, jog geriau viską daryti ramiai, netrukdant vilniečių. O tas "netrukdant vilniečių" realybėje reiškia, kad niekas jam netrukdytų įvykdyti jo planų.

Tad situacija, politologo teigimu, susiklostė dviprasmiška. Iš vienos pusės, suprantamas R.Šimašiaus, kaip politiko, noras įgyvendinti savo tikslus tyliai, iš kitos pusės, tai atrodo kaip lindimas naktį į kamarą kažko pasivogti.

"Neskaniai atrodo. Ir pats sprendimas yra klaidingas, ir klaida padaryta jį įgyvendinant. Ir ne tik dėl nuėmimo laiko. Pažeista daugybė įvairių procedūrų – ir privalomų, ir neprivalomų. Praktiškai meras vienasmeniškai viską padarė neteisingai, – sakė V.Sinica. – Kita problema – prasidėjus antrai mero kadencijai R.Šimašius rodo, kad jis gali šeimininkauti mieste, kaip nori. Jei jis ir toliau taip elgsis, manau, miestiečių požiūris į jį keisis. Čia panašiai kaip ir su tais paminklais: didžiajai visuomenės daliai jie visiškai nerūpi, bet yra daug žmonių, kuriems rūpi. O kai R.Šimašius pradės versti įvairioms visuomenės grupėms svarbius paminklus, tiek visuomenės nukreips prieš save, kad nežinau, ar nepasigailės įlindęs į šią sritį, kur visiškai neturėjo lįsti."

V.Sinica įsitikinęs, kad R.Šimašius visai nenorėjo sukelti tokio masto triukšmo, bet dabar jis jau nebeturi kur trauktis. Atsitraukimo nesuprastų jo ištikimiausi idėjiniai šalininkai. O kad jo veiksmai neatrodytų šališki, kad jo pasiteisinimai skambėtų bent kažkiek įtikinamai, jis dabar jau mato, ką turi dar griauti. Juk iki visų šių įvykių visuomenė gal nelabai ir žinojo apie atminimo lentą, pavyzdžiui, V.Valsiūnienei, o dabar jau žino.

Visa ši pastaruoju metu Lietuvoje susiklosčiusi situacija, politologo teigimu, labai džiugina Rusiją. Tai labai svarbus nacionalinio saugumo aspektas. Mat Rusija niekada nepripažino 1940 m. Lietuvos okupacijos ir visada vaizdavo partizanus banditais, o 1941 m. sukilėlius – fašistais ar kolaborantais. Jai tas melas visada buvo sunkus darbas, kuriam reikėjo skirti daug jėgų, kad kas nors juo patikėtų. Dabar gi pati Lietuva, Lietuvos valdžia, vienas svarbiausių asmenų – sostinės meras patvirtina, kad visas tas Rusijos naratyvas yra tiesa, kad čia iš tiesų buvo nacių kolaborantai.

"Ką tai reiškia? Loginė grandinė yra labai paprasta: jeigu čia buvo nacių kolaborantai, 1941 m. birželio sukilimas buvo kolaboravimas, o ne pasipriešinimas sovietų okupacijai. Tai reiškia, kad iš tikrųjų sovietai "banditus tvarkė", o ne laisvės kovotojus, – sakė V.Sinica. – Tad ne atsitiktinai Kremlius iškart reagavo pozityviai, Rusijos žiniasklaida mirga nuo džiaugsmų tiek, kiek jie apskritai gali skirti dėmesio Lietuvai, kad čia labai geri sprendimai priimti. Išryškėjo gal kiek netikėta sąjunga tarp Rusijos penktosios kolonos – atvirai prorusiškų veikėjų, ir to, ką prof. Vytautas Radžvilas vadina šeštąja kolona – kultūros ir politikos veikėjų, kurie elgiasi tarsi labai europietiškai, bet, prisidengdami liberalumu, pasitarnauja Rusijai propagandiniuose karuose. Akivaizdu, kad atviri Kremliaus šalininkai neturi jokios įtakos, o šie liberalūs kultūrininkai – šeštoji kolona – nudirba didelius darbus savo subtiliu veikimu. Po to vadinamieji vatnikai juos sveikina."

Rokas Masiulis, P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

Žmonės supriešinti

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis viešai išsakė savo nuomonę dėl R.Šimašiaus veiksmų: "Jau kelinta diena didelė dalis Vilniaus, o, matyt, ir visos Lietuvos yra suskilusios į dvi priešiškas stovyklas dėl atminimo lentos Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai nuėmimo. Vyksta tai, apie ką didžiausi Lietuvos priešai gali tik svajoti – aklo abejingumo volu pervažiavus per skaudžiausias mūsų valstybės žaizdas – žmonės supriešinami. Supriešinami ten, kur buvo proga rasti sutarimą."

R.Masiulis teigė negalintis likti nuošalyje, mat jo senelis kalėjo tame pačiame nacių konclageryje Štuthofe, kaip ir generolas Vėtra, o vėliau, toje pačioje generolo Vėtros byloje, buvo teisiamas jau sovietų ir ištremtas į lagerį, lageryje atsidūrė ir R.Masiulio tėvas.

Mero R.Šimašiaus veiksmų seka ir jų pagrindimas yra tragiškai neišmintingas.

Vilnius, anot politiko, pilnas totalitarinių režimų simbolių, o šios atminimo lentos nuėmimui suteikiamas prioritetas. Sovietų kankintas ir nužudytas generolas Vėtra prilyginamas totalitariniam režimui, kuris jį sunaikino.

"Mūsų žemė permirkusi nekaltų žmonių krauju – lietuvių, žydų, lenkų, rusų, ukrainiečių. To, kas vyko karo metu ir pokariu, neįvardysi jokiais žodžiais. Galime tik melsti atleidimo už kančią ir siaubą visų tų žmonių ir jų artimųjų, Lietuvos žmonių, neišskiriant tautybės, melsti atleidimo už baisumus, prie kurių prisidėjo ir žmonės iš tos pačios Lietuvos, – kalbėjo R.Masiulis. – Ir būtent todėl mero R.Šimašiaus veiksmų seka ir jų pagrindimas yra tragiškai neišmintingas. Jei dabartinių išvadų dėl generolo Vėtros veiklos neužtenka – kvieskime ekspertus, ieškokime atsakymų, išklausykime visų pusių argumentus, pagerbkime abiejų pusių aukas – tik taip galime tikėtis, kad šios žaizdos ims gyti. Tačiau tai privalome daryti civilizuotai, ne paryčių išpuoliais, kas buvo mėgstamiausias NKVD metodas."

Turėtų vertinti teisėsauga

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas sakė, kad R.Šimašiaus sprendimą nuimti atminimo lentą generolui J.Noreikai turėtų vertinti teisėsauga. Pasak parlamentaro, Vrublevskių biblioteka yra įrašyta į Nekilnojamojo kultūros paveldo registrą, o lenta nuimta be atsakingų institucijų sutikimo.

"Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas draudžia nuo paveldinių pastatų nuimti atminimo lentas. Tai galima padaryti tik oficialiu Kultūros paveldo departamento pritarimu. Bet meras pažeidė ir šią nuostatą. Manau, kad situacija yra labai rimta, savivalės mastas stebinantis ir mero veiksmus turėtų įvertinti teisėsaugos institucijos", – išplatintame pranešime cituojamas A.Gumuliauskas.

Seimo narys taip pat priminė, kad jo vadovaujama komisija šį pavasarį po atminimo lentos generolui Vėtrai nuniokojimo paragino visus sprendimus, susijusius su istorine atmintimi, priimti tik vadovaujantis ekspertų, tai yra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išvadomis.

"Pernai jo išvada J.Noreikos klausimu buvo aiški – J.Noreika su nacių režimu nekolaboravo, žydų žudyme nedalyvavo. Lietuvą reguliariai šmeižiantys asmenys skundė šią išvadą teismui, bet teismas patvirtino jos teisėtumą. Tačiau Vilniaus meras sprendimą priėmė, ignoruodamas ekspertų išvadas, Seimo komisijos poziciją, net neklausdamas Pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos sprendimo. Žodžiu, pats vienas", – tvirtino parlamentaras.