Raudondvario dvaro pilyje susitikę Baltijos šalių vadovai akcentavo vienybę, bet Lietuva sulaukė ir priekaištų.

Apžiūrėjo dvarą

Likus pusvalandžiui iki prezidentų susitikimo pirmoji į jaukų Raudondvario miestelį atvažiavo Dalia Grybauskaitė. Ją su įvairių gėlių puokšte pasitiko Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir viešosios įstaigos "Raudondvario dvaras" direktorė Snieguolė Navickienė. Prie dvaro durų buvo patiestas nedidelis raudonas kilimas. Toks pat buvo ir prie įeigos viduje.

Prezidentė apžiūrėjo restauruotus dvaro rūmus, domėjosi kitų įrengiamų dvaro statinių ateitimi.

V.Makūnas pasidžiaugė, kad baigiamas atgaivinti dvaras pasirinktas prezidentų susitikimui. "Prezidentei pasakojau, kad už ES, valstybės ir savivaldybės lėšas atkurtas kultūros paveldas jau tampa svarbi vieta turizmui, istorijai, įvairiems renginiams, kultūros ir meno projektams", – sakė V.Makūnas.

Prezidentė per spaudos konferencija irgi pasidžiaugė, kad šalyje yra daug gražių vietų, kur galima rengti aukšto lygio susitikimus. "Tokią tradiciją demonstruoja ir mano kolegos, lankomės ne tik Taline ir Rygoje, bet ir kitose gražiose kaimyninių šalių vietose", – sakė D.Grybauskaitė.

Lietuva šiemet pirmininkauja Baltijos Ministrų Tarybai, todėl kasmetis prezidentų susitikimas vyksta mūsų šalyje.

Pasveikino latviškai

Apie 11 val. į dvarą atvyko Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas. Vos jį palydėjus į vieną iš dvaro salių, po poros minučių prie durų privažiavo Latvijos vadovo Andrio Bėrzinio automobilis. Išėjusi pasitikti svečio Prezidentė pasveikino kaimyninės šalies kolegą latviškai. A.Bėrzinis įteikė D.Grybauskaitei didelę puokštę baltų frezijų.

Trijų Baltijos šalių prezidentai viename iš rūmų antro aukšto kambaryje kalbėjosi apie valandą. Atėję į iškilmių salę, kur šią vasarą pradėtos registruoti Kauno rajono gyventojų santuokos, prezidentai pirmiausiai pasidžiaugė, kad tarp jų vyrauja tarpusavio supratimas, sutarta toliau kartu derinti pozicijas derybose dėl ES biudžeto prioritetų.

D.Grybauskaitė sakė, kad kitais metais Lietuvai pirmininkaujant ES nuošalyje neliks kitos Baltijos šalys: vyks bendri renginiai, bus keliami visam Baltijos regionui aktualūs klausimai.

Pažėrė priekaištų

D.Grybauskaitė sakė, kad daug dėmesio per susitikimą skirta energetikos sričiai. Bet ji pripažino, kad kol kas tvyro nežinia dėl Visagino atominės elektrinės (AE) projekto

"Kiek žinau, šiandien yra sudaryta speciali komisija, kuri apsispręs, kaip reaguoti į Lietuvoje vykusio referendumo rezultatus. Manau, kad spekuliuoti dabar dar anksti, reikia sulaukti Vyriausybės programos", – sakė D.Grybauskaitė.

Estijos prezidentas T.H.Ilvesas atvirai pareiškė, kad Estijai neramu dėl Lietuvos neapsisprendimo. "Jau prieš šešerius metus sutarėme, kad projekte dalyvaus keturios šalys. Liko trys. Dabar vėl viskas neaišku. Mes šešerius metus nekūrėme jokių kitų projektų. Būtent Visagino AE buvo mūsų projektas, bet kaip bus dabar?" – priekaištingai klausė prezidentas.

D.Grybauskaitė sakė suprantanti kaimynų rūpestį. "Lietuvos negebėjimas ne tik apsispręsti, bet ir vykdyti didžiulius projektus iš tiesų kelią susirūpinimą mūsų kaimynams ir tai yra labai nenaudinga ne tik pačiai Lietuvai, bet ir visam regionui. Bet kurios Vyriausybės negebėjimas tvarkytis su rimtais ir dideliais projektais tikrai mums prestižo neprideda", – apgailestavo prezidentė.

Rengiasi deryboms

Baltijos šalių prezidentai akcentavo būtinybę bendradarbiauti ir laikytis bendros pozicijos derantis dėl naujo ES biudžeto, infrastruktūrinių projektų.

A.Bėrzinis sakė, kad reikia kartu kovoti ir dėl suvienodintų visoje ES išmokų žemės ūkiui, ES sanglaudos fondo paramos. "Svarbu išlaikyti mūsų valstybių vystymosi tempą. Kartais kai kurių ES šalių politika atrodo nukreipta prieš kitas, todėl man labai malonu, kad esame kartu ir toliau būsime vieningi", – kalbėjo Latvijos vadovas.

D.Grybauskaitė minėjo, kad susitikime daug kalbėta apie galimus bendrus veiksmus derybose dėl 2014–2020 m. ES biudžeto.

Praėjusį penktadienį ES narėms nepavykus susitarti, kaip paskirstyti daugiametę ES paramą, derybose iki 2013 m. pradžios padaryta pertrauka. Lietuvos pareigūnai nuogąstauja, kad didžiosioms šalims raginant mažinti bendrą iždą, Lietuva ateityje gali gauti mažiau paramos iš sanglaudos fondų.