Reformatų skvere – Napoleono pėdsakai

Būtini tyrimai

Negailestingos gyventojų ir architektūros profesionalų kritikos sulaukusio Reformatų skvero rekonstrukcijos projekto rangos darbai buvo sustabdyti praėjusių metų gruodį, gavus žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitą. Kartu paskelbta sensacinga informacija, kad tyrimų metu aptikti senosios Reformatų bažnyčios pamatai. Šių metų kovą savivaldybė išplatino pranešimą apie iškritikuoto projekto korekcijas: bus kertama mažiau medžių, keičiamas takų išdėstymas, numatyta vieta paminklui Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams. Tačiau pats projektas nepajudėjo iš vietos.

Vilniaus savivaldybės Viešųjų ryšių skyrius prieš porą savaičių informavo "Vilniaus dieną", kad visuomenė gali susipažinti su atnaujinto Reformatų skvero rekonstrukcijos projekto vizualizacija – ją galima rasti savivaldybės interneto tinklalapyje. Atsakymas į klausimą, kodėl išgriautame ir piktžolėmis apaugusiame skvere nevyksta darbai, – lakoniškas: savivaldybės įmonė "Vilniaus planas" rengia naują techninį projektą, ir būtent dėl šio projekto detalių užsitęsė rangos darbų atnaujinimas.

Įdomiausią detalę savivaldybės atstovai kažkodėl nutylėjo – kad po žvalgomųjų archeologinių tyrimų buvo užsakyti detalieji, kuriuos už beveik 128 tūkst. eurų šių metų birželį pirko projekto vykdytoja savivaldybės UAB "Vilniaus vystymo kompanija".

Konkursą laimėjo viešoji įstaiga "Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos", ir nuo birželio iki rugpjūčio pabaigos Reformatų skvere darbavosi archeologai, vadovaujami Algirdo Kalinausko ir Igno Sadausko. Pastarasis "Vilniaus dienai" akcentavo, kad pagal įstatymą ir galiojančius reglamentus archeologiniai tyrimai čia privalomi prieš pradedant bet kokius žemės judinimo darbus, kadangi Reformatų skveras patenka į dvi saugomas kultūros paveldo teritorijas – Reformatų sinodo ir Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinę vietovę.

Pasiekė XVI amžių

Šią vasarą tyrimai buvo vykdomi suprojektuotų lietaus nuotekų rezervuarų įrengimo vietose. Iš viso archeologai ištyrė beveik 480 kv. metrų plotą tose vietose, kur, tikėtina, buvo reformatų bendruomenės sodai, daržai, ūkiniai pastatai ir jų aplinka.

"Vietos perkasoms parinktos kuo toliau nuo jautrių zonų, užstatymo fragmentų – konsistorijos pastato likučių, Reformatų sinodo pastato ir centrinėje skvero dalyje esančių senųjų reformatų kapinių, – teigė I.Sadauskas. – Nustebino susiformavusio kultūrinio sluoksnio storis, svyravęs nuo 1,2 m iki 5,1 m gylio, nes čia vis dėlto ne Vilniaus senamiestis, o už miesto gynybinės sienos buvusi teritorija. Didžiausias gylis pasiektas aptiktoje griovoje, pagal radinius sprendėme, kad ji buvo užpilta XVIII a."

Įdomiausią detalę savivaldybės atstovai kažkodėl nutylėjo.

Kokia griovos paskirtis, tyrinėtojai galutinių išvadų dar neturi. Spėjama, jog tai galėjo būti ir šiukšlių išpylimo vieta, mat panašių radinių anksčiau buvo rasta tyrinėjant J.Basanavičiaus ir Mindaugo gatvių sankirtoje esančio namo kieme. Ten buvo konstatuota, kad šlaite iškastoje duobėje buvo sumestos šiukšlės iš dabartinės Trakų gatvės rajono.

"Radome pačių įvairiausių archeologinių radinių: didelį kiekį keramikos fragmentų – sudaužytų puodų, ąsočių, dubenų, taip pat puošnių krosnių koklių fragmentų iš XVI ir XVII a. Jie galėjo patekti ten iš senamiesčio, kadangi panašių radinių aptinkama ir kasinėjant Vilniaus senamiesčio širdyje, o reformatų bendruomenė, kaip žinoma, gyveno kukliai, – sakė I.Sadauskas. – Aptikta ir kitų radinių – metalinių, kaulo dirbinių, nemažai monetų, nukaldintų skirtingais laikotarpiais. Radome ir menkų užstatymo fragmentų – ūkinių pastatų pamatų bei grindinio likučių. Iš esmės šie tyrimai, nors ir suteikė naujos mokslinės informacijos, neišsiskyrė iš kitų Vilniaus senamiesčio archeologinių tyrimų konteksto, tačiau patvirtino istorinius duomenis, kad XVI a. pabaigoje reformatams už Vilniaus gynybinės sienos buvo suteiktas sklypas kapinėms, o paskui jų turima teritorija plėtėsi, ir vėlesniais amžiais reformatų kvartale gyvenimas virte virė."

Užminė mįslių

Archeologus nustebino aptiktas nemažas kiekis artefaktų, susijusių su napoleonmečiu: kareiviškos sagos ir diržų sagtys iš Napoleono armijos kareivių uniformų, įvairūs to laikotarpio titnaginiai skiltuvai, kurie būdavo naudojami muškietose uždegti paraką.

"To laikotarpio radinių gausa leidžia daryti išvadą, kad Reformatų kvartale buvo apsistoję Napoleono kariuomenės daliniai – arba keliaudami tolyn į Rusiją, arba jau traukdamiesi atgal", – teigė I.Sadauskas.

Skeletų ar žmonių kaulų sankaupų perkasose nebuvo aptikta, išskyrus keletą pavienių, kurie greičiausiai ten pateko sovietmečiu, kai praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje buvo įrenginėjamas skveras. Senosios reformatų kapinės tuomet buvo brutaliai išstumdytos buldozeriais, be jokių archeologinių tyrimų, neaišku, kiek kapų buvo išardyta ir nežinia kur išvežta.

Dar viena mįslė – vienoje iš perkasų aptikta didelė ūkinė duobė, kur buvo ir nemažai radinių, ir daugybė padrikai suverstų arklių kaulų.

"Nežinome tikslaus kiekio, bet tikrai daugiau nei 3 arklių. Kaip jie ten atsidūrė – neaišku. Per karus arkliena buvo vartojama maistui, bet ta duobė yra XVII a. pirmos pusės, jos negalima susieti nei su napoleonmečiu, nei su Šiaurės karu, nei su 1655 m. Rusijos kariuomenės užgrobimu, kurio metu Vilnius buvo išplėštas ir labai nuskurdintas", – svarstė archeologas.

Gana retas Lietuvoje ir auksinis Olandijos dukatas, nukaldintas 1754 m. Jo patekimo į Vilniaus reformatų kvartalą versijos sunkiai išaiškinamos, mat moneta aptikta XIX a. antrosios pusės kultūriniame sluoksnyje – apie 100 metų vėlesniame, nei ji buvo nukaldinta.

"Galime tik spėlioti: arba dukatas kaip pinigas dar cirkuliavo XIX a. viduryje, arba tiesiog pateko į skvero įrengimo metu perkastas ir permaišytas įvairių kultūrinių sluoksnių žemes", – sakė I.Sadauskas.

Pasak jo, visi archeologinių tyrimų metu aptikti radiniai per žiemą bus sutvarkyti, inventorizuoti, nufotografuoti ir atsidurs Lietuvos nacionalinio muziejaus saugyklose.

Gyva istorijos pamoka

Nepakartojamų įspūdžių archeologinių tyrimų Reformatų skvere metu patyrė ir dešimtys sostinės moksleivių. Mat VšĮ "Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos" vykdo jaunimui skirtą projektą, susijusį su archeologiniais tyrimais ir jų sklaida.

"Vieną dieną būrys moksleivių buvo atvykę pas mus ir gavo šiek tiek praktikos darbų, – sakė I.Sadauskas. – Vaikai buvo labai patenkinti edukacija, nes tiesiogiai prisilietė prie miesto istorijos, patyrė archeologų darbo džiaugsmus, nes visi aptiko vertingų radinių – buitinės keramikos, puodų ir stiklo šukių. Mes tuo metu jau buvome pasiekę, berods, XVII a. antros pusės kultūrinį sluoksnį, kur tikrai gausu radinių. Praktika buvo tikrai turtinga."

Jis viliasi, kad toliau vykstant Reformatų skvero rekonstrukcijai kitais metais pavyks papildyti mokslinę informaciją apie šio kvartalo istoriją, nes kiekvienoje žemės darbų vietoje, prieš atvykstant statybininkams su jų technika, darbuosis archeologai.