Valdžia nesiruošia laidoti žlungančios daugiabučių renovacijos ir imasi sovietmečiu patikrintų prievartinių metodų: nenorite apsišildyti namo, apmokėkite ne tik šildymo sąskaitas, bet ir mokėkite papildomą mokestį.

Mokestis – už šildomą orą

Aplinkos ir Energetikos ministerijoms Ministrų kabinetas pavedė parengti Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kurios numatytų, kad būsto neapšiltinantys gyventojai prisiimtų atsakomybę už neekonomiškai vartojamą šilumą.

Šiuo metu, jei daugiabutis namas sunaudoja daugiau šilumos nei numatyta maksimali norma, gyventojai gali kreiptis į savivaldybę ir prašyti šilumos kainą skaičiuoti pagal nustatytą normatyvą, kol pastatas bus suremontuotas.

Ateityje tokios galimybės turėtų nelikti. Be to, planuojama nebeskirti kompensacijų už šildymo išlaidas gyventojams, kurie neprižiūri savo namų. Kompensacijas už šildymo išlaidas gali gauti visi gyventojai, kuriems už būsto šildymą tenka pakloti ketvirtį ar daugiau visų savo pajamų.

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas neslepia, kad naujoji tvarka turėtų padėti įsivažiuoti iš mirties taško niekaip nepajudančiai daugiabučių namų renovacijos programai. Tačiau specialistai abejoja, ar ministro viltims lemta išsipildyti, o daugiabučių, pro kurių sienas švilpia vėjas, gyventojai baiminasi dar labiau išaugsiančių sąskaitų už šildymą.

Tiesa, kada naujoji tvarka galėtų įsigalioti, neaišku. Po to, kai Šilumos ūkio įstatymo pataisas parengs ministerijos ir patvirtins Vyriausybė, savo žodį dėl jų priėmimo dar turės tarti Seimas.

Savotiška bausmė

Šilo g. 12, T.Vrublevskio g. 6, Krivių g. 53, Agrastų g. 8, Polocko g. 6 – tai tik keli sostinės daugiabučiai, kurie per šildymo sezoną sunaudoja net keliolika kartų daugiau energijos nei miesto vidurkis. Šių daugiabučių gyventojai už šildymą gauna ir didžiausias sąskaitas. Jos praėjusį šildymo sezoną kai kuriais mėnesiais siekė ir po 800 litų.

Jeigu būtų įgyvendintas Vyriausybės sumanymas, mokesčių našta šiems gyventojams taptų dar didesnė. Tai būtų savotiška bausmė už tai, kad daugiabučiai nerenovuojami, o į juos tiekiama šiluma pro kiauras sienas ir stogus išeina į orą.

"Už neekonomiškai vartojamą šilumą atsakomybė neturėtų tekti tik šilumos tiekėjams. Gyventojai už tai turėtų prisiimti atsakomybę ir mokėti visą kainą. Jeigu nesiimama veiksmų sutvarkyti šilumos ūkį, turi būti pateiktos visos sąskaitos", – kalbėjo aplinkos ministras G.Kazlauskas.

Gyventojai planuojamas įstatymo pataisas vadina absurdu. Milžiniškas sąskaitas už šildymą gaunantys vilniečiai įsitikinę, kad naujoji tvarka prie daugiabučių renovacijos neprisidės.

"Ar ministras kvailas? Gal jis įsivaizduoja, kad mums tiesiog patinka už šildymą mokėti didžiausias sumas? Jeigu mūsų namo gyventojai turėtų pinigų, seniai būtų ėmęsi priemonių, kad sąskaitos už šildymą sumažėtų. Jeigu tos sąskaitos dar padidės, tai iš kur mes trauksime pinigus, kuriuos galėtume investuoti į namo būklės gerinimą", – stebėjosi T.Vrublevskio g. 6-ojo namo kieme sutikta moteris.

Koks bus rezultatas?

Sostinę šildančios bendrovės "Vilniaus energija" komercijos direktorius Rimantas Germanas taip pat abejoja, ar naujoji tvarka paskatintų daugiausia energijos sunaudojančių daugiabučių renovaciją.

"Nežinau, kokia ten sugalvota finansinė schema, bet kiekviena iniciatyva privalo turėti ir pradžią, ir pabaigą. Na, gerai, gyventojai bus priversti mokėti daugiau. Ir kas tada? Jei aš įmonėje noriu pasiekti kokį nors rezultatą, visada pasitikrinu, kokia yra tikimybė, kad tą norimą rezultatą pasieksiu. Ar Vyriausybė žino, kad kiaurus daugiabučius apmokestinus daugiau, pajudės jų tvarkymas, ar buvo atlikti kokie nors tyrimai, gyventojų apklausos? Aš negirdėjau", – kalbėjo R.Germanas.

Jis sako matantis, kaip renovacijos projektai sunkiai skinasi kelią, ir nemano, kad tokios priemonės, kaip mokesčių didinimas, problemą išspręstų. "Pastaruoju metu dažnai dalyvauju gyventojų susirinkimuose. Ir vakar viename buvau. Susirinkę gyventojai kalbėjosi apie renovaciją, aš pabuvau valandą ir išėjau – joks konkretesnis susitarimas nebuvo pasiektas. Visada yra tas pats – namas kiauras pro visus galus, o žmonės pasidalija į dvi grupes: vieni renovacijos nori, o kiti aiškina, kad jiems nieko nereikia, jie tuoj mirs, butas išnuomotas ir panašiai", – pasakojo "Vilniaus energijos" atstovas.

Nebuvo kontrolės

Daugiabučių namų bendrijas vienijančios asociacijos "Būsto rūmai" prezidentas Juozas Antanaitis dienraščiui teigė, jog Vyriausybės iniciatyva gal ir nebloga, tačiau labai pavėluota.

"Valstybė penkiolika metų nevykdė pastatų kokybės kontrolės ir nevertė būti gerais savo turto šeimininkais. Taip ir atsitiko, kad vieni daugiabučiai, kurių gyventojai buvo sąmoningesni, dabar yra sutvarkyti ir net nereikia jokios renovacijos, nes žmonės savo namą prižiūrėjo nuolat, o kituose niekas nepadaryta. Savaime suprantama, kad tvarkingi gyventojai neturi mokėti už netvarkingus, todėl galvojama apie tokias represines priemones. Tačiau atsakomybę už tai, kad daugiabučių kokybė nebuvo kontroliuojama, turėtų prisiimti ir valstybė. O apie tą tvarką, kuri dabar bus rengiama, kalbama jau porą metų", – sakė J.Antanaitis.

Jo nuomone, daugiabučių renovacijos projektai pajudėtų, jei Vyriausybė suteiktų daugiau saugumo pastatų administratoriams. Dabar, J.Antanaičio nuomone, daug administratorių tiesiog nesivelia į renovaciją, nes gaili laiko, jėgų ir pinigų.

"Reikia sureguliuoti teisės aktus, kad namo administratorius galėtų lengvai gauti kreditą renovacijai. Administratoriai taip pat turėtų gauti kompensacijas už investicinių projektų rengimą. Kas norės už savo pinigus rengi investicinį projektą, jei net neaišku, ar paskui jis bus įgyvendintas", – aiškino "Būsto rūmų" prezidentas.

Kainų skirtumai – milžiniški

Senų ir kiaurų daugiabučių namų gyventojai už šildymą moka kur kas daugiau nei naujuose ar renovuotuose namuose įsikūrę vilniečiai. Pavyzdžiui, T.Vrublevskio gatvės 6-ojo namo gyventojams vieno kvadratinio metro šildymas šių metų vasarį kainavo 11,04 lito, Krivių gatvės 53-iojo namo – net 14,71 lito už kvadratinį metrą.

O pirmajame sostinės renovuotame daugiabutyje Žirmūnų g. 3 vieno kvadratinio metro šildymas tą patį mėnesį kainavo tik 0,93 lito, panašiai teko mokėti ir kai kurių naujų daugiabučių Perkūnkiemyje gyventojams.

Skaičiuojama, kad šalyje yra maždaug 20 proc. daugiabučių, kurie sunaudoja daugiau kaip pusę visoje Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos.