Kauno taryba nusprendė skirti 45 tūkst. litų Rotušės aikštės vizijos konkursui organizuoti. Senamiesčio bendruomenė ir architektai jau apnikti minčių, kokią norėtų matyti šią miesto erdvę.

Tarsi praeinamas kiemas

Organizuoti Rotušės aikštės vizijos urbanistinį konkursą ketinama pavesti Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai (KAUET). „Šis mūsų susirinkimas skirtas tam, kad susiorientuotume noruose“, – konkurso sąlygoms aptarti skirtame posėdyje patikslino KAUET narys architektas Linas Tuleikis.

Idėją, kad tokio konkurso apskritai reikia, padiktavo aktyvūs Senamiesčio įstaigų atstovai. Rotušės aikštės draugija prieš kelerius metus parengė Senamiesčio plėtros strategiją, išryškinančią šios svarbios miesto erdvės problemas ir poreikius.

„Transporto srautai – padidėję, nėra numatytos vietos laikiniems pastatams, susidėvėjo aikštės danga, suolai, komunikacijos, netinkamoje vietoje stovi neveikiantis fontanas, čia auga ligoti medžiai“, – dalį trūkumų išvardijo Rotušės aikštės draugijos narys, rotušės ceremonimeistras Kęstutis Ignatavičius.

Strategijoje pateikiami problemų sprendimo būdai. Siūloma atsisakyti žiedinio Rotušės aikštės apvažiavimo. K.Ignatavičiaus teigimu, automobilių eismas galėtų išlikti dviejose aikštės kraštinėse – tarp M.Valančiaus ir Aleksoto gatvių bei tarp A.Jakšto ir Muziejaus gatvių. Kitose dviejose kraštinėse aikštė priartėtų prie pat pastatų sienų. Tuomet esą erdvė taptų panašesnė į tikrą aikštę.

Manoma, kad aikštę privalu suskirstyti zonomis, nes kol to nėra, įvairūs statiniai joje atsiranda, kur papuola. Šią bėdą, pasak K.Ignatavičiaus, išryškino ir paminklo Antanui Mackevičiui konkursas.

„Rotušės aikštė nėra stadionas, bet akcento ji kažkodėl neturi. Reikėtų daugiau kamerinių, o ne gigantiškų renginių su didelėmis scenomis“, – įsitikinęs Rotušės šeimininkas. Jo nuomone, aikštės centre reikalingas traukos taškas – skulptūra ar fontanas, apie kurį burtųsi žmonės, suktųsi veiksmas. Dabar aikštė yra tiesiog erdvė, kurią žmonės pereina.

„Hipotetiniame aikštės viduryje statoma eglė, išmėtytos lauko kavinių palapinės. Bendras vaizdas – komplikuotas. Be to, aikštė iš visų pusių atitverta nuo pėsčiųjų srautų automobilių eismu“, – pritarė Rotušės aikštės draugijos narys dailininkas Augustas Ramonas.

Eismui – atskiras projektas

KAUET posėdyje nestigo norinčių pasisakyti svečių. Senamiesčio draugijos pirmininkas Edmundas Kolevaitis atkreipė dėmesį, kad reikia nagrinėti ne vien infrastruktūros, bet ir kultūros, laisvalaikio bei verslo aspektus. Ir apskritai, jo nuomone, reikia galvoti ne vien apie centrinės aikštės tvarkymą, bet apie visą nedidelį Kauno senamiestį.

Savivaldybės kultūros paveldo skyrius vedėjas Rimgaudas Miliukštis priminė, kad anksčiau buvo rengtas ne vienas Rotušės aikštės pertvarkymo projektas, bet nebuvo įgyvendintas. Jo nuomone, rengiantis konkursui, vertėtų žvilgtelėti į ankstesnius sumanymus.

Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintautas Vaičys nepritartų, kad eismas būtų apribotas ties sąjungai priklausančiomis patalpomis Rotušės aikštėje, nes tuomet neliktų galimybės privažiuoti. Jis nebent sutiktų, kad būtų praplatintas šaligatvis tam, kad čia tilptų lauko kavinių staliukai.

Kultūros paveldo departamento atstovai informavo, kad prieš kelerius metus buvo paruoštos sąlygos pradėti rengti Senamiesčio transporto schemą, bet niekas šio darbo nesiima.

Ant eglės stovo – dviračiai

Kada galėtų prasidėti realūs aikštės tvarkymo darbai, neaišku. Kol kas nėra pinigų net ir jau parengtam Laisvės alėjos techniniam projektui įgyvendinti. Miesto vadovas Andrius Kupčinskas mano, kad Rotušės aikštės projektas neaplenks Laisvės alėjos.

Minėtiems statybos užmojams viliamasi gauti ES fondų finansavimą. Kol pinigų laukiama, pavydžiai žiūrima į netoliese esančią Jonavą. „Gal reikėtų paskelbti Kauną probleminiu rajonu ir tuomet gautume lėšų?“ – pusiau juokais, pusiau rimtai prasitarė A.Kupčinskas.

Meras posėdyje išsakė minčių, kaip išgarsinti pagrindinę Kauno senamiesčio erdvę. Jis prisiminė studentų idėją, kad ant buvusios Kalėdų eglutės stovo būtų galima sukabinti dviračius ir taip deklaruoti, kad Kaunas yra dviračių miestas.

Papildydamas mintį apie fontaną, A.Kupčinskas aiškino, kad tai nebūtinai turi būti klasikinis trykštantis vandens įrenginys. Atsižvelgiant į tai, kad Kaunas yra išsidėstęs dviejų upių santakoje, pasak miesto vadovo, Rotušės aikštėje galbūt galėtų tekėti du susiliejantys simboliniai upeliai.

KAUET narių mintys:

Nežinia, kiek užtruktų Senamiesčio specialiojo plano rengimas, gal jau dabar galima išspręsti kai kurias problemas? Svarbu nesugadinti dabar jaučiamo Senamiesčio atsigavimo. Jei uždrausime automobiliais važiuoti pro aikštę, gali nebelikti čia žmonių. Reikia Kauno mastu galvoti, kaip išspręsti transporto problemas. Galbūt reikėtų tai sieti su „Lituanicos“ kompleksu? Kita vertus, aikštę galima tiesiog sutvarkyti su turimais resursais, o ne pertvarkyti.

Jurgis Bučas:

Saugojimas neužtikrina naudojimo. Aikštė turi būti šiuolaikiška ir visiems labai gerai suprantama. Tai turi būti išskirtinė viso miesto vieta, supama architektūrinio komplekso.

Saulius Juškys:

Ar, panaikinus transporto eismą, aikštė nenumirs? Vis dėlto, apribojus automobilių statymą prie aikštės ir joje, nemažai laimėtume. Neįsivaizduoju Rotušės aikštės nežalios – suaugę medžiai tegu toliau auga.

Jolita Kančienė:

Rotušės aikštės transporto problema negali būti sprendžiama atsietai nuo viso Senamiesčio. Dabar nebent galima suskirstyti aikštę į zonas. Pritariu, kad ši aikštė netinka masiniams renginiams – jau vien dėl to, kad nėra galimybės paskirstyti transporto srautų.

Audrys Karalius:

Senamiestis yra ta vieta, kurios vertę suvoki per potyrius. Pirma reikia suvokti, kas čia negerai, ko trūksta, tada ir konkursų nereikės. Koks yra aikštės formatas, tema? Ar čia turi vykti alaus šventės, ar galbūt renginiai labiau rafinuotai publikai? Užduotis yra ne transportas ir išvaizda, o scenarijus – kasdienis ir šventinis. Transportas yra dviejų kelio ženklų klausimas, galima imti ir paeksperimentuoti: padaryti ne „O“ formos, o „L“ raidės formos važiavimą. Kartu reikia ieškoti „ikonų“, kurios galėtų tapti Kauno simboliais, traukos objektais. Manau, architektūrinis visos Rotušės aikštės konkursas dar ne šiandien turėtų būti skelbiamas. Gal geriau pradėti realius darbus, etapais, tai nebūtinai turi būti vienos rankos projektas.

Vygintas Merkevičius:

Manau, turėtų būti skelbiamas konkursas būtent scenarijui sukurti, neapsiribojant vien Rotušės aikšte. Juk Vilniaus gatvė yra tarsi aikštės tąsa, jungtis su Naujamiesčiu.

Jonas Minkevičius:

Esu šalininkas bet kokio konkurso, nes konkursai išryškina problemas, teikia naujų idėjų. Rotušės aikštė – tarsi Gordijo mazgas, čia susiduria daug interesų, praeitis ir dabartis. Visų jų neišspręsime, negalime nuspręsti ir už ateities kartas. Todėl manau, kad nereikėtų statyti tokių dalykų, kurie vėliau būtų nepajudinami. Transportas yra didžiausia problema. Manau, reikėtų palikti galimybę važiuoti tik aptarnaujantiems automobiliams, o žmonės gali paėjėti pėsčiomis, nebūtina privažiuoti prie pat durų.

Rimvydas Palys:

Neišsprendus pagrindinio dalyko – transporto problemos visame Senamiestyje, į smulkmenas veltis neverta. Apskritai mieste yra aktualesnių problemų, reikėtų kelti viso miesto gerovę: tvarkykime gatves, įvažas į kiemus. Kai tai padarysime, tada auksuokime miesto centrą. Rotušės aikštė – tarsi svetainė namuose. Reikalingos grindys, židinys, o fotelius ir stalą galima pastatyti, vėliau perstumdyti. Svarbu pasirinkti gerą aikštės dangą, o tai, kas ant jos, gali keistis. Neverta konkurse kurti detales. Tegu lieka ši erdvė eksperimentams. Dėl transporto draudimo nebūčiau tikras: gal pervažiuoti automobiliu Rotušės aikšte ir yra pats įdomumas? Tegu aikštė būna demokratiška.

Gintaras Prikockis:

Kokios aikštės reikia – klauskime kauniečių, surenkime apklausas.

Linas Tuleikis:

Akcentuočiau aikštės universalumą, nesiūlyčiau nepajudinamų taškų. Palikčiau gyventojams nuspręsti, koks turėtų būti šios erdvės kodas.