Lenkų mažumos teisės Lietuvoje būtų „beveik“ pakankamos, bet jos yra silpninamos, praėjusią savaitę Lenkijos Senate sakė šios šalies užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.

Pasak naujienų agentūros PAP, jis atkreipė dėmesį į lenkų problemas Lietuvoje ir Baltarusijoje.

„Abiejose valstybėse lenkai turi tautinės mažumos statusą ir panašiai skambančias teises. Vis dėlto Lietuvoje šios teisės, kurių apimtis galėtų būti beveik pakankama, yra silpninamos, o Baltarusijoje niekada nebuvo užtikrintas jų įgyvendinimas“, - sakė Lenkijos URM vadovas.

R.Sikorskis taip pat pridūrė, kad Vokietijoje lenkai, „be kita ko, susiduria su tautinės mažumos klausimu ir disproporcija Vokietijos valdžiai tenkinant jų poreikius, lyginant su Lenkijos veiksmais jų (vokiečių) daugumos labui“.Tuo metu Lenkijos-Lietuvos parlamentinės grupės pirmininkas Tadeuszas Aziewiczius pakartojo anksčiau R.Sikorskio išsakytą nuostatą, kad dvišalių santykių pokyčių Varšuva tikisi po Seimo rinkimų Lietuvoje rudenį.

„Turime mokėti kažkaip išlaukti, laikydamiesi nuomonės, kad iki rinkimų atomazgos Lenkijos ir Lietuvos santykiuose jau neįvyks nieko ypatinga – beje, apie tai atvirai kalba mūsų ministras Sikorskis. Jis teigė, kad tikisi dvišalių santykių pagerėjimo po rinkimų, kurie įvyks Lietuvoje, kai (santykių partnere) taps nauja dauguma, išrinkta demokratinio proceso pagrindu“, - sakė jis interviu Lenkijos radijui antradienį.

„Taigi, po rinkimų atsiras nauja dauguma, sukurta Lietuvos valstybės, dviejų ten gyvenančių tautų - lietuvių ir lenkų - aišku, prisimenu ir kitas mažumas, dalyvaujančias šioje procedūroje. Labai tikiuosi, kad su ta dauguma bus galima kalbėtis apie veiksmus, kurie galėtų pataisyti abipusius santykius, nes tvirtai tikiu, kad Lenkijos ir Lietuvos valstybės turi bendrų interesų, ir tai, kas vyksta šiuo metu - turiu omenyje dvišalių santykių krizę - iš tiesų yra rūpestis ir nesėkmė tiek Lenkijai, tiek Lietuvai“, - kalbėjo Lenkijos parlamentaras.

Pasak jo, Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės įvardyta reikalinga pauzė dvišaliuose Lietuvos ir Lenkijos santykiuose „praktiškai vyksta“.„Pasakysiu taip: ši pertrauka faktiškai vyksta, nes rinkimų kampanijos metu sunku tikėtis kažkokių esminių pokyčių. Valdančioji dauguma turėjo daugybę laiko, kad pateisintų lenkų mažumos lūkesčius. Noriu priminti, kad įtampa Lenkijos ir Lietuvos santykiuose kyla iš to, jog Lietuvos valstybės nesilaiko įsipareigojimų, išdėstytų susitarime tarp Lenkijos ir Lietuvos dėl įsipareigojimų, susijusių su lenkų mažuma“, - teigė T.Aziewiczius.

„Mes laukiame labai konkrečių veiksmų, labai konkrečių pokyčių šioje srityje, ir sunku tikėtis, kad per kelis iki rinkimų likusius mėnesius šie pokyčiai įvyks. Tuo tarpu žodžių mums jau pakanka - mums rūpi jau ne žodžiai. Beje, visiškai suvokiu, kad rinkimų kampanijos metu žodžiai (sakomi) labai lengvai ir ne visada verta su šiais žodžiais sieti kokią nors gilesnę prasmę“, - dėstė Lenkijos politikas.

Tačiau jis pridūrė, kad „Lenkijos ir Lietuvos santykių pablogėjimo priežastis yra ne Lenkijos suartėjimas su Rusija, (...) o Lietuvos įsipareigojimų sutartyje tarp Lenkijos ir Lietuvos, susijusių su lenkų mažumos teisėmis, nesilaikymas“.Lietuvos ir Lenkijos santykiai pastaruoju metu yra įtempti dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties.