Beveik visose Kauno aukštosiose mokyklose šiemet studijas pradės mažiau pirmakursių. Ne vieno jų širdį slėgs mintis, kad mokamo ir nemokamo mokslo formulė ne visai teisinga.

Veterinarijai šiemet pasisekė

Šiųmečiai stojamųjų rezultatai kelias Kauno aukštąsias mokyklas pradžiugino, tačiau daugelį – nuliūdino. Po bendrojo priėmimo pirmakursių pagausėjo tik Kauno medicinos universitete (KMU), likusiose miesto aukštosiose mokyklose bakalauro studijas pradės mažiau jaunuolių nei pernai.

Daugiausia studentų turinčioje mokslo įstaigoje – Kauno technologijos universitete (KTU), remiantis bendrojo priėmimo rezultatais, su pirmakursiais pasirašyta 575 sutartimis mažiau nei prieš metus. Be to, kai kurioms nepopuliarioms studijų programoms gresia išnykimas.

Lietuvos veterinarijos akademija (LVA) bei Vadybos ir ekonomikos universitetas ISM – vienintelės Kaune įsikūrusios aukštosios mokyklos, kurioms pavyko pasiekti didesnį valstybės finansuojamų vietų skaičių nei pernai.

LVA bendrojo priėmimo metu pasirašė sutartis su 194 jaunuoliais, iš jų didžioji dalis – 129 – už mokslą nemokės. Valstybės finansuojamų krepšelių šiemet joje 28 daugiau nei prieš metus.

LVA rektorius Henrikas Žilinskas džiaugiasi kiek pakeista stojimo tvarka: šiemet, siūlant rinktis kryptis, veterinarijos mokslai buvo atskirti nuo medicinos.

"Į mediciną stoja stipresni vaikai, dėl to gaudavome mažiau finansuojamų vietų. Šiemet veterinarija buvo vienoje kryptyje su žemės ūkiu, gyvybės mokslais. Į veterinariją stoja gana gerai besimokantieji, todėl ir finansuojamų vietų padaugėjo", – paaiškino H.Žilinskas.

Tiesa, įstojusieji į LVA nuo rugsėjo pirmosios juridiškai jau studijuos Sveikatos mokslų universitete, į kurio sudėtį įeis ir Veterinarijos, ir Medicinos akademijos. Be to, kad bus tobulinama mokymosi bazė, dar ir ketinama pasiūlyti naujų programų. Nors jaunuoliai stoja rinkdamiesi ne universitetą, o programą, vis tik Sveikatos mokslų universiteto įvaizdis, tikimasi, veterinarijos mokslus padarys patrauklesnius.

Nors šiemet rezultatai neprasti, H.Žilinsko įsitikinimu, valstybė visgi turėtų susirūpinti nepopuliarių programų, pavyzdžiui, gyvulininkystės technologijų mokslų finansavimu, antraip ateityje šalis nebeturės šios srities specialistų. Kol kas populiariausios studijų programos – veterinarinė medicina ir maisto sauga.

Sportininkai mylimi užsienyje

KTU tai, kad gerokai sumažėjo įstojusiųjų, aiškina ekonomine šalies situacija ir valstybės biudžeto asignavimais. KTU studijų prorektoriaus Prano Žiliuko teigimu, iš anksto buvo žinoma, kad studentų priėmimo mastai bus mažinami.

"Valstybės finansuojamų vietų prasme, KTU šiemet pasirodė labai sėkmingai, nes jų sumažėjo 215. Pavyzdžiui, Vilniaus Gedimino technikos universitete nemokamų vietų sumažėjo 506. Finansavimo sumažėjimas tarp universitetų pasiskirstė neproporcingai", – konstatavo KTU atstovas.

KTU pageidautų daugiau studentų Dizaino technologijų fakultete. "Matyt, žodžiai "lengvoji pramonė" prarado patrauklumą, gal pritrūko rinkodaros?" – svarstė pašnekovas. Jis stebisi, kad pramonė tarsi atsigauna, bet norinčiųjų būti tekstilės, avalynės, baldų inžinieriais-technologais labai mažai. Vietoje įprasto pusšimčio šių specialybių mokysis tik po keliolika pirmakursių.

P.Žiliukas visiškai patenkintas taikomosios matematikos, fizikos, chemijos studijų situacija. Per šiųmečius stojamuosius didžiausią pasisekimą KTU turėjo informatika, statyba, didelio susidomėjimo sulaukė nauja programa – atsinaujinanti energetika, pamainą po kelerių metų turės ir maisto pramonės specialistai. Tarp socialinių mokslų kasmet pirmų pozicijų neužleidžia ekonomika.

Lietuvos kūno kultūros akademijoje (LKKA), žvelgiant į bendrą įstojusiųjų studijuoti Kaune skaičių, – bene didžiausias mokančiųjų už mokslą procentas: iš 468 pirmakursių nemokamai studijuos tik 64. Bendrojo priėmimo duomenys rodo, kad LKKA pirmakursių, lyginant su praėjusiais metais, sumažėjo nuo 710 iki 468.

Vis tik specialybių LKKA nesumažės. Rektoriaus Alberto Skurvydo žodžiais, bus mažiau grupių, dėstytojai turės daugiau laiko moksliniams tyrimams. "Jokios tragedijos neįvyko", – įsitikinęs jis.

Tai, kad sumažėjo studentų, jis aiškina tuo, kad žmonės turi mažiau pinigų studijoms. "Priėmimo sistema gana komplikuota. Patys geriausi atletai, kurie negauna nemokamo krepšelio pas mus, išvažiuoja studijuoti į užsienį. Užsienio universitetai labai myli sportininkus", – problemą įvardijo A.Skurvydas.

Rektorius pripažino, kad LKKA vyrauja mokamos studijų vietos, nes gabūs sportininkai nėra patys stipriausi moksle, juos nukonkuruoja ir krepšelius gauna kitų mokslų atstovai. Šiemet LKKA daugiausia valstybės finansuojamų vietų gavo ketinantieji tapti sporto treneriais ir kūno kultūros mokytojais. Tačiau šiemet skaudžiai nukentėjo kineziterapija: pernai buvo gauta 50 valstybės finansuojamų krepšelių, o šiemet – vos du.

"Į klasikinę mediciną, odontologiją, kur dideli uždarbiai, sustoja tiesiog abiturientų elitas, o visuomenės sveikatos, kineziterapijos krepšelius ir KMU, ir pas mus galima suskaičiuoti ant abiejų rankų pirštų, kitose specialybėse jų iš viso nėra", – apmaudo neslėpė A.Skurvydas. Pasak jo, studijuoti kineziterapiją LKKA pirmu numeriu pageidavo 160 jaunuolių. Iš jų pusšimtis pagal savo balus būtų nemokamai studijavę kitose programose, nesusijusiose su medicina.

Mažiausiai buvo norinčiųjų būti socialiniais pedagogais. "Grupė susirinko, bet beveik visi mokės už studijas", – konstatavo rektorius. A.Skurvydas stebėjosi, kad šiemet labai gerai besimokančiuosiųjų nesuviliojo kauniečių vadybos programos – krepšeliai nukeliavo į Vilniaus universitetus.

Muzikams mokestis neįkandamas

KMU padidėjęs pirmakursių skaičius naudingas ir džiuginantis, tačiau šios aukštosios mokyklos Studijų centro vadovė Raimonda Brunevičiūtė apgailestavo, kad Lietuvos mastu medicinai skirtas nemokamų krepšelių skaičius buvo sumažintas nuo numatytų 626 iki 520.

R.Brunevičiūtė atkreipė dėmesį, kad konkurencija vyksta ne tik tarp aukštųjų mokyklų, bet ir pačių mokyklų viduje, tarp skirtingų programų. "Kur mūsų 307 krepšeliai? Jie atiteko odontologijos ir medicinos programas studijuojantiesiems Kaune bei Vilniuje, nes į jas stoja turintieji pačius aukščiausius balus. Pavyzdžiui, stojusieji į visuomenės sveikatos programą nei Vilniuje, nei Kaune negavo nė vieno nemokamo krepšelio", – vardijo KMU atstovė.

Ji pripažino, kad nėra normalu, jog tie, kurie baigę studijas galės greitai grąžinti kreditą, mokysis nemokamai, o ne itin pelningų, bet labai reikalingų specialybių atstovai dar ir turės sukti galvą, kaip susimokėti įmokas. Antai šiemet nauja programa – akušerija, pasak R.Brunevičiūtės, sulaukė labai didelio susidomėjimo, tačiau sutartys buvo pasirašytos tik su devyniolika studentų, kurie sutiko mokėti už studijas.

"Rinka šiek tiek iškreipta. Turtingesnis, stipresnis, iš valstybės gauna daugiau. Tendencija labai negera", – reziumavo pašnekovė.

Kiek gabių potencialių studentų išvyksta studijuoti į užsienį, Studijų centro vadovė duomenų neturi, bet jų tikrai yra. Mat kiekvienais metais keturiems penkiems įstojusiesiems į KMU nemokamas vietas taip ir neatvyksta pasirašyti sutarties. Jie, spėjama, gauna pasiūlymų mokytis užsienyje, tačiau prieš tai apsidraudžia – užsitikrina vietą ir Lietuvos aukštosiose.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakultete (LMTAKF) šiemet vos vienas studentas ryžosi mokėti už studijas, dar šešiolikai pirmakursių mokslus finansuos valstybė.

Jei būtų daugiau norinčiųjų pasirinkti atlikimo meno ar bendrosios muzikos didaktikos programas, atitinkamą muzikinį išsilavinimą turintys ir abitūros egzaminus išlaikę jaunuoliai būtų priimti. Daugumą jų atbaido studijų kaina – nuo 12 iki 18 tūkst. litų per metus. Mokslai brangūs, nes reikalauja labai daug individualaus dėstytojo ir studento darbo.

Dalis programų išnyks?

Lietuvos žemės ūkio universitete (LŽŪU) antrus metus studijuos mažiau studentų. Šios aukštosios mokyklos studijų prorektorius Jonas Čaplikas aiškina, kad tai vyksta ir dėl demografinių pokyčių, ir dėl aukštojo mokslo permainų, ir dėl specifinių, su žemės ūkiu susijusių priežasčių.

"Žemės ūkio studijos abiturientams niekada nebuvo itin patrauklios. Deja, Lietuvoje kokių nors paskatinimų abiturientams studijuoti darbo rinkos požiūriu svarbius žemės ūkio mokslus nėra", – apgailestavo prorektorius.

Kai kurioms studijų programoms gresia išnykimas. Mažiausiai galimybių išlikti turi vandens apsaugos inžinerija ir valdymas, šiemet ši programa nesurinko minimalaus studentų skaičiaus. LŽŪU paklausiausios – miškininkystė, taikomoji ekologija, žemėtvarka.

LŽŪU šiemet bus tris kartus daugiau mokėsiančių už mokslą nei nemokėsiančių pirmakursių. Taip yra todėl, kad žemės ūkio mokslus renkasi žemesnius įvertinimus turintys abiturientai. Valstybes finansuojamos vietos, liūdnai konstatavo J.Čaplikas, yra skirstomos tik pagal brandos atestate įrašytus vidurinio mokslo baigimo rezultatus.