Liaudies buities muziejuje Rumšiškėse pirmą kartą surengtas šiuolaikinio folkloro ir alternatyvios muzikos festivalis "Margos pievos". Jame taip pat vyko amatų, liaudies žaidimų, senovės gyvensenos pristatymas.

Taps tradicinis

Kaip sakė renginio organizatorius Adas Pliopa, liaudies buities muziejuje muzikos festivalis, kuriame vyksta koncertas iki paryčių, rengiamas pirmą kartą. "Muziejaus metais norime parodyti, kad muziejai nėra tik buveinė eksponatams – jame gali virti įvairus kultūrinis gyvenimas", – teigė A.Pliopa. Jis žadėjo, kad festivalis taps kasmečiu vasaros renginiu Rumšiškėse.

Nemažai festivalio lankytojų atvyko su palapinėmis, kurias galėjo statyti specialiai tam skirtoje vietoje prie Žemaitijos kaimo. "Lankomės visuose Lietuvos festivaliuose, kuriuose skamba šiuolaikinis folkloras, metalas, alternatyvioji muzika. Sužinojome, kad vyksta dar vienas toks renginys ir su džiaugsmu atvažiavome, pasistatėme palapines. Būsime Rumšiškėse iki sekmadienio", – pasakojo Tadas, atvykęs iš Vilniaus su draugėmis Gabriele ir Migle. Per dvidešimt metų perkopę jaunuoliai sakė besidomintys baltiškosios kultūros šaknimis, dainuoja folkloriniuose ansambliuose, gamina senovinio stiliaus papuošalus, tekstilės gaminius.

Grojo įvairi muzika

Daugumą festivalio lankytojų sudarė jaunimas. Nemažai jų iš tamsios aprangos, šukuosenų buvo galima priskirti prie alternatyviosios muzikos gerbėjų. Netrūko ir vidutinio bei vyresnio amžiaus lankytojų.

Festivalio koncertą pradėjo tradicines folklorines dainas propaguojantis Kauno kolektyvas "Kupolė". Ansamblis padainavo šienapjūties, rugiapjūties darbo dainų, supažindino ir su pokario partizanų dainomis. "Dzūkijoje esame užrašę daug jų kūrybos dainų, įdainavome jas į kompaktinę plokštelę. Manome, kad būtina įamžinti ir puoselėti šio dramatiško laikotarpio liaudies kūrybą", – sakė "Kupolės" vadovas Antanas Bernatonis.

Iš viso festivalyje pakviesta groti ir dainuoti 16 kolektyvų. Muziejaus miestelyje folkloro grupės "Varangė", "Karužė", "Mindrė", "Kadujo", "Srauna" lanktytojus kvietė pašokti, "Trys keturiose" žavėjo sutartinių mėgėjus.

Prie malūno, be tradicinio folkloro grupių "Kupolė" ir "Visi", koncertavo folkroko ir roko kolektyvai: "Atalyja", "Aistvara", "Pievos", atlikėja Aistės Smilgevičiūtės su ansambliu "Skylė".

Taip pat grojo melodingojo roko grupė "Rebelheart", prieš vidurnaktį į sceną užkopė Andrius Mamontovas, po jo – gotikinio roko kolektyvas "Siela", o iki paryčių griaudėjo pagoniškajam metalui atstovaujanti grupė "Juodvarnis".

Triūsė amatininkai

Vykstant festivaliui surengta daug įvairių paskaitų etnografijos temomis, pasakota apie Lietuvos malūnus, pirčių kultūrą. Miestelio aikštėje ir aplink ją meistriškumą demonstravo įvairių sričių amatininkai.

Vaikai daugiausiai spietėsi prie Vitos Vaitkevičienės stalo. Moteris mokė mažuosius lipdyti iš molio įvairius žaisliukus. "Turiu puodininkystės ir žaislininkystės paveldo sertifikatą ir mokau vaikus, kituose renginiuose rodau, kaip puodus žiedė senovėje", – sakė amatininkė.

Totorius iš Širvintų Virginijus Jakubaitis rodė, kaip rankomis apdirbti avių, ožkų kailius. "Šio tradicinio totorių amato mane išmokė tėvas, tuo vertėsi senelis, prosenelis. Šiais laikais iš to nepragyvensi. Kailiadirbystė man – tik pomėgis, o sūnus tuo net nesidomi. Gal nebent anūkui patirtį perduosiu", – šypsojosi kailiadirbys.

Vilnietė Virginija Zvolinskaitė demonstravo, kaip virti muilą iš kiaulės taukų. "Šiuo amatu užsiėmiau, kai panorau rasti sintetinių skalbimo priemonių alternatyvą. Rinkau senučių pasakojimus, ieškojau literatūros, eksperimentavau ir taip atkūriau senovinį muilo gamybos receptą", – pasakojo ji.