Susitarti dėl griūvančių Sapiegų rūmų likimo vis dar nepavyksta. Posėdžiaudami Švietimo ir Aplinkos apsaugos komitetai nusprendė teikti atskirus pasiūlymus Vyriausybei.

Nacionalinis lankytojų centras ar vieta, skirta priimti užsienio delegacijoms? Tokius Sapiegų rūmų likimo variantus nagrinėjo Švietimo ir Aplinkos apsaugos komitetai, tačiau dalyviams nepavyko prieiti prie bendros nuomonės. Galiausiai Aplinkos apsaugos komitetas nusprendė ginti savo nuomonę ir siūlyti Vyriausybei rūmuose įrengti Nacionalinį lankytojų centrą.

Atkuriant Sapiegų rūmus Aplinkos apsaugos komitetas žada išlaikyti rūmų ir parko ansamblio istorinį autentiškumą, palikti juos prieinamus visuomenei. Užsienio reikalų ministerija norėtų rūmus pritaikyti apgyvendinti svarbius užsienio svečius.

Sapiegų rūmai įeina į Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių kompleksą, kurį 2005 m. kultūros ministras įsakymu paskelbė valstybės saugomu. 2006 m. šiems pastatams buvo suformuotas žemės sklypas ir pradėtos objekto privatizavimo procedūros. Tačiau kilus visuomenės pasipriešinimui šio objekto privatizavimo programos rengimas buvo sustabdytas.

Nacionaliniam lankytojų centrui įrengti ir pritaikyti visuomenės reikmėms per pirmą jų atgaivinimo etapą būtų panaudotos struktūrinių fondų lėšos – 7 mln. litų. Šią paramą Kultūros paveldo departamentas gautų kultūriniam turizmui plėtoti.

Po pirmo etapo dalį patalpų jau būtų galima rodyti visuomenei.

Per antrą etapą būtų įrengtos nacionalinio lankytojų centro patalpos, skirtos lankytojams aptarnauti: darbui su lankytojais, renginiams, įskaitant reprezentacinius, ir dalis būtinų administracinių patalpų. Tačiau jei iki liepos 1 d. nebus parengtas techninis projektas ir visi reikalingi dokumentai, teisę naudoti šias lėšas Kultūros paveldo departamentas praras.

Vienintelio vėlyvojo baroko palikimo – Sapiegų rūmų – valstybė nusprendė neprivatizuoti, tačiau taip ir neišbraukė iš privatizuotinų objektų sąrašo. Rūmų kaimynystėje įsikūrusios institucijos tikisi, kad radus naują šeimininką pagerės ir jų padėtis.

Istorija

Rūmus XVII a. pabaigoje pastatė Sapiegos – viena galingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šeimų. Architektūros požiūriu – tai vertingiausias Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių kompleksas, vienas didingiausių vėlyvojo baroko rūmų architektūros pavyzdžių Lietuvoje. Rūmus dekoravo žinomi to meto meistrai, dirbę Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje. Dabartinę išvaizdą rūmai įgavo XIX a. viduryje po rekonstrukcijos. Rūmų fasadai, nors buvo keičiami, vieni iš nedaugelio Lietuvoje išlaikė vėlyvajam barokui būdingas formas ir itin vertingą skulptūrų dekorą. Bėgant laikui, rūmuose buvo įrengta ligoninė, veikė karo mokykla, kareivinės. Šalia rūmų buvo 8 ha parkas. Šiuo metu parko teritorijoje yra ligoninė, gyvenamųjų namų, kitų statinių.