Nuo pareigų nušalintas piktnaudžiavimu įtariamas Santaros klinikų generalinis direktorius Kęstutis Strupas ir trys jo pavaldiniai. K. Strupas bei Informatikos ir plėtros centro vadybininkė buvo sulaikyti, tačiau tą pačią dieną paleisti, jiems skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.

Kyšininkavus įtariamam klinikų Informacinių technologijų projektų vadovui, kurio pavardės teisėsauga neatskleidžia, teismas skyrė pusę metų namų arešto. 14 parų suimtas šios ligoninės Informatikos ir plėtros centro direktorius Romualdas Kizlaitis. Iš viso pranešta apie 8 įtariamuosius, keturi jų – verslo atstovai. Santaros klinikų skandalas nepalieka nuošalyje ir artimiausios sveikatos apsaugos ministro aplinkos.

Teisėsauga įtaria, kad didžiausios Lietuvoje gydymo įstaigos vadovai už laimėtus viešuosius pirkimus iš verslininkų rinko duokles ir tuos kyšius dengė iki šiol nematyta schema. Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTD vyr. prokuroras Nerijus Puškorius sako, kad reikalauta finansinio atlygio, kuris buvo užmaskuotas kaip parama.

„Turime pagrindo įtarti, kad parama buvo naudojama ir asmeniniais tikslais, ne tik skirta klinikoms“, – priduria STT Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo sk. viršininkas Ramūnas Lukošius.

Kol kas pareigūnai neatskleidžia kokiu konkrečiai būdu pinigai ar kitos vertybės buvo pasisavinamos.

Santaros klinikų Informatikos ir plėtros centro direktorius R. Kizlaitis buvo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Informacinių technologijų plėtros programos koordinacinės tarybos narys. Jo vadovaujamas klinikų padalinys sėkmingai įdiegė ne vieną informacinių technologijų projektą. Viena iš prioritetinių e. sveikatos projekto dalių – Išankstinė pacientų registracijos sistema, kainavusi per 700 tūkst. Eur, kuriuos skyrė Europos Sąjunga (ES).

Projekto sumanytoja SAM, o pagrindinis sistemos tvarkytojas – Santaros klinikos. Prie Išankstinės pacientų registravimo sistemos jau prisijungė ne viena didžioji gydymo įstaiga, SAM planavo, kad 2018-aisiais prie šios sistemos prisijungs visos šalies gydymo įstaigos. Tai jas esą paskatins daryti ir kai kurie įstatymai.

K. Strupas, BFL nuotr.

Anot mūsų šaltinių, Santaros klinikų vadovybė siekė susitarti, kad ir visas e. sveikatos projekto valdymas būtų patikėtas ne Valstybinei ligonių kasai, o  savo projektus sėkmingai vystančiai klinikos Informacinių technologijų tarnybai.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tokias kalbas vadina prasilenkiančiomis su logika. Seimo Antikorupcijos komisija tyrė, kaip buvo vykdomas e. sveikatos projektas, į kurį investuota 40 milijonų eurų.

Po komisijos išvadų darbo gavo STT. Praėjusią savaitę, kai į Santaros klinikų vadovų kabinetus pasibeldė specialieji agentai, Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius viešai pareiškė, kad vienas iš sveikatos apsaugos viceministrų buvo šios gydymo įstaigos globėjas. Esą tokios žinios pasiekė parlamentinio tyrimo komisiją, tačiau to tirti ji neturėjo Seimo įgaliojimų. V. Gailius tikina, kad sveikatos apsaugos ministrui ši informacija žinoma.

„Mes kalbėjomės su ministru, teikėme informaciją SAM, taip pat bendradarbiavome su kitais subjektais. Jeigu kalbėt apie tai, kas šiandien skelbiama, tai mes gavom informaciją ir apie šiuos asmenis, ir šia informacija dalinomės su SAM“,– tikina V. Gailius.

Šią informaciją neigia sveikatos ministras.

Ministras A. Veryga vasario 18-ąją nuo e. sveikatos valdybos pirmininkės pareigų nušalino viceministrę Kristiną Garuolienę. Ministras neigia, kad K. Garuolienės nušalinimas nuo e. sveikatos projekto kontrolės grįstas iš Seimo Antikorupcijos komisijos gauta informacija. 

„Viešoje  erdvėje labai daug buvo visokių diskusijų ir pasvarstymų, tai, kaip ir sakiau, tiesiogiai kažko iš pačios [Seimo Antikorupcijos – LRT.lt] komisijos įtarinėjimų. Kažkokių tai konkrečių įtarimų aš neturiu“, – tikina ministras.

Tačiau atidžiau panagrinėjus K. Garuolienės vadovautos e. sveikatos valdybos posėdžių protokolus, kyla minčių, kad vis dėlto ministerijoje galėjo bręsti planas, kaip perduoti šalies e. sveikatos projekto kontrolę dabar į korupcijos skandalą įsivėlusiems Santaros klinikų žmonėms.

Liepos 26- ąją posėdžiavusi e. sveikatos valdyba nusprendė į darbotvarkę įtraukti klausimą dėl vyriausiojo Lietuvos e. sveikatos architekto pareigybės aprašymo. Posėdžiui pirmininkavusi K. Garuolienė atkreipė dėmesį, kad „turime parodyti, jog gebame lėšas investuoti, tai yra, e. sveikatos sistema veikia ir investuoti pinigai duoda rezultatą, bei turi būti atsakingas asmuo už e. sveikatą – tai turėtų būti vyriausias Lietuvos e. sveikatos architektas“.

Iki šiol neaišku ar Sveikatos apsaugos ministerijoje Lietuvos vyriausiojo e. sveikatos architekto pareigybė bus įsteigta, klausimą planuojama svarstyti tik kovo mėnesį, tačiau K. Garuolienės vadovauta e. sveikatos valdyba jau suspėjo paskelbti konkrečius kandidatus.

Ir atrodo, nemažai galimybių turėjo Santaros klinikų žmonės. Rugsėjo 12-ąją vykusiame posėdyje, jo pirmininkė K. Garuolienė atkreipė dėmesį, kad Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos planuoja įdarbinti e. sveikatos vyriausiąjį architektą, tad ragino greičiau valdybos narius apsispręsti, kuris iš kandidatų tinkamiausias.

Posėdžio protokolas byloja, kad ministro A. Verygos patarėjas „Audrius Daunoravičius pasisakė už Romualdo Jono Kizlaičio kandidatūrą.“

To paties Santaros klinikos Informatikos ir plėtros centro direktoriaus R. Kizlaičio, kuriam šią savaitę teismas skyrė 14 parų suėmimo sankciją.

Beje, ir pats A. Verygos patarėjas A.Daunoravičius vos išsilaikė e. sveikatos valdyboje. Gruodį sveikatos apsaugos ministras buvo suabejojęs ar jo patarėjas gali kuruoti e. sveikatos projektą. Tai A. Veryga pareiškė po to, kai Seimo Antikorupcijos komisija paskelbė, kad A. Daunoravičius galbūt tarpininkavo tarp sistemos diegėjų ir ligoninių – susitikinėjo su ligoninių vadovais ir juridiniais asmenimis, kurie diegė šią sistemą.

Taigi, kad ir kaip besvarstytume, ryšys tarp Sveikatos apsaugos ministerijos ir Santaros klinikos žmonių, apie ką ir kalbėjo Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas, akivaizdus.