Sąskaita už gyvatuką paliko be žado

161 litas vien už gyvatuką. Tokias sąskaitas, be kitų mokesčių, gavo Senamiesčio vidutinio dydžio butų gyventojai. Pasirodo, daliai kauniečių tenka mokėti ne tik už savo suvartotą šilumą.

Įspūdinga sąskaita

Vilniaus g. 72A namo gyventoja Liudmila Melnik gyvena 60 kv. m bute. Nedideliame pastate yra keturi butai. Žiemą moters mokesčiai už šildymą siekė 500 litų. „Pasibaigus šaltajam sezonui, maniau, atsikvėpsiu, bet gegužę apstulbau, kai gavau sąskaitą už šiltą vandenį – už jį buvo apskaičiuota 135 litai“, – pasakojo L.Melnik.

Moteriai būtų reikėję mokėti 161 litą, bet pritaikyta 26 litų kompensacija. Kitiems panašaus dydžio būstų gyventojams irgi apskaičiuota 161 litas už vandens pašildymą ir karšto vandens cirkuliacijos palaikymą (populiariai vadinamą gyvatuko mokesčiu).

Moteris deklaravo suvartojusi vieną kubinį metrą šilto vandens. Už jį sumokėjo 16,28 litų. Šilumos kiekis, skirtas palaikyti karšto vandens cirkuliacijai „Kauno energijos“ atsiųstoje sąskaitoje tikrai įspūdingas – 454 kilovatvalandės. Jos gyventojai kainavo 144,99 lito.

Šuoliai – šiltuoju laiku

L.Melnik teigė, kad šilumos suvartojimas vandeniui pašildyti jų name nuo pavasario šauna į viršų jau treti metai. „Užpernai ir pernai gyvatuko mokestis nuo pavasario irgi padidėdavo, bet mažiau – iki 80–100 litų šiltuoju metu, o dabar šis šuolis dar didesnis ir tai jau varo į neviltį“, – guodėsi gyventoja.

Ji baiminasi, kad milžiniškas sumas teks mokėti iki spalio. „Prasidėjus šildymo sezonui gyvatuko mokestis nukrisdavo iki 45–47 litų per mėnesį“, – sakė L.Melnik.

Kaunietė teigė, kad „Kauno energijos“ darbuotojai jai paaiškino, jog namas deklaruoja mažiau, nei suvartoja. „Gali būti, kad mokesčių nemoka vienas mūsų kaimynas, bet kuo dėti mes, sąžiningai apmokantieji savo sąskaitas?“ – stebėjosi L.Melnik.

Senamiesčio ypatumai

Vilniaus g. 15-ajame name gyvenantis Vidas Silvestravičius irgi sakė mokantis dideles sumas už šiltą vandenį. Per mėnesį jo šeima sunaudoja 5 kub. m pašildyto vandens, bet su gyvatuko mokesičiu tai jam kainuoja daugiau kaip 200 litų. „Bet dėl to kalti ne energetikai. Mūsų namas neturi savo katilinės. Ji įrengta kitame name. Šiltas vanduo iki mūsų pastato teka neapšiltintuose vamzdžiuose, todėl mokame už šildoma žemę“, – piktinosi V.Silvestravičius.

Namo gyventojai jau įsteigė butų savininkų bendriją, ketina rengti renovacijos projektą įsirengti savo vandens šildymo įrangą.

Kenčia dėl kaimynų

Bendrovės „Kauno energija“ Pardavimo ir rinkodaros departamento direktoriaus pavaduotojas Balys Stulpinas aiškino, kad cirkuliacija namo karšto vandens sistemoje palaiko temperatūrą, neleidžiančią veistis bakterijoms, užtikrina karšto vandens kokybę – atsukus čiaupą iš karto teka karštas vanduo. Todėl išskirtas ne tik mokestis už suvartotą kiekį, bet ir šilumos palaikymo mokestis. „Koks jis bus, priklauso nuo karšto vandens temperatūros, sistemos bei jos priežiūros kokybės ir nuo objektyvaus bei teisingo gyventojų suvartoto vandens deklaravimo“, – sakė B.Stulpinas.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Skundų skyriaus vyriausiasis specialistas Tautvydas Puidokas aiškino, kad dažniausiai gyvatuko mokestis gyventojams nenormaliai padidėja, kai neatitinka gyventojų deklaruotas sunaudoto šilto vandens kiekis su namo įvade esančio skaitiklio parodymais. „Tada sunaudotas, bet nedeklaruotas šilumos kiekis padalijamas visiems gyventojams“, – sakė T.Puidokas.

Išeičių mažai

Pasak T.Puidoko, jei gyventojai pasirašo vien tik šilumos, o ne šilto vandens tiekimo sutartį, „Kauno energija“ neprivalo domėtis atskirų būstų skaitiklių parodymais. „Jei įmonė yra šilto vandens tiekėja, ji turi kontroliuoti, kad bendras namo suvartotas kiekis nuo deklaruotojo gyventojų skirtųsi ne daugiau kaip 15 proc. Kitu atveju bendrovė turi tikrinti, ar nėra šilumos nutekėjimo bendroje namo sistemoje, ar teisingai savo parodymus deklaruoja gyventojai“, – aiškino T.Puidokas.

Neretai daugiabučių šilto vandens cirkuliaciją išbalansuoja gyventojai, savavališkai įsirengę grindų šildymo sistemas. Taip pat šilumos kiekiai gali padidėti dėl netvarkingų tiekimo sistemų.

„Kauno energijos“ atstovas ryšiams su visuomene Ūdrys Staselka aiškino, kad ne visada pagelbsti ir sutarties pakeitimas, kai bendrovė tampa šilto vandens tiekėju. „Deja, teisinių galimybių sutramdyti piktnaudžiautojus yra mažai“, – teigė Ū.Staselka.

Jis minėjo, kad kai kurios daugiabučių bendrijos pačios atidžiai kontroliuoja savo narių skaitiklių parodymus ir taip išvengia nenormaliai didelių gyvatuko mokesčių. Tokią teisę turi ir būstų administratoriai.