Šią savaitę Lietuvos traukos centru tapo ne pajūris ar kurortiniai Druskininkai, o Kauno pašonėje įsikūrusi Garliava, Klonio gatvė ir Kedžių namas.

Gausu violetinės spalvos

Penktadienio rytą važiuojame Garliavos link. Čia pat – Teleičių kaimas. Jame iškilęs naujas "Jonučių" daugiabučių namų kvartalas, plyname lauke vienas po kito dygsta nuosavi gyvenamieji namai.

Sukame į Klonio gatvelę. Violetinėmis juostomis apipintos tvoros, plakatai, stendai, piešiniai – tai išduoda, kad netoliese – dviejų šeimų, pritraukusių ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio žiniasklaidos dėmesį, namai.

Vietos gyventojai atvykėlius pasitinka žoliapjovių burzgesiu, nosį kutena džiūstančios žolės kvapas, gieda gaidžiai ir loja šunys. Beveik kaip kaime.

Vakar prie Laimos ir Vytauto Kedžių namų būriavosi kelios dešimtys žmonių – kas virė kavą, kas diskutavo apie meilę, pinigus, vertybes, kas vedžiojo šuniuką su pavadėliu. Prie įvažos į gatvelę mus pasitikęs jaunas vilnietis Kęstutis susidomėjęs vartė "Kauno dieną".

"Ketvirtadienį vakare atvažiavau, prieš tai žiūrėjau tiesioginę transliaciją iš vietos internetu, pagalvojau, kad reikia atvažiuoti. Oras geras, kodėl gi nepabuvus kartu su visais?" – motyvus aiškino vilnietis.

"Ką čia susirinkusieji veikia?" – smalsauju. "Lošiame kortomis, laikraščius skaitome. Krepšinį žiūrime. Kalbamės apie viską: gyvenimą, savo įspūdžius, vertybes kažkokias", – pasakojo Kęstutis.

Pašnekesį nutraukia atvykę policininkai. Pasikalbėti su septintą parą prie Kedžių ir Venckų namų budinčiais žmonėmis atvyko Kauno rajono policijos viršininkas Romas Oželis ir Garliavos policijos nuovados viršininkas Sergejus Lemzekovas.

Liepė patraukti palapines

Susirinkusiųjų diskusijos nutyla, mirusio Drąsiaus Kedžio tėvas V. Kedys išjungia žoliapjovę ir atskuba prie tvoros pažiūrėti, kas vyksta.

"Prašome jūsų atlaisvinti gatvę, – prabyla pareigūnai. – Čia valstybinė žemė ir negali būti jokių palapinių. Tarkitės su šeimininkais, jei įleis jus į privačią valdą, tuomet galite įsitaisyti ant jų pievos."

Nuo kaktos prakaitą braukdamas V.Kedys tarstelėja: "Pats savo rankomis šitą pievą sėjau, su kaimynu 20 sunkvežimių žvyro vežėm, patys šitą gatvelę padarėme, o jūs čia atvažiavę aiškinate."

Kauno rajono policijos viršininkas Romas Oželis tikino, kad esą dėl savaitę trunkančio susibūrimo prie Kedžių namų skundžiasi kaimynai, kurie įpratę gyventi ramiai ir tyliai.

"Kaimynai su mumis, niekas nesiskundžia, jūs tik ieškote preteksto, kaip mus iš čia išvyti", – į diskusiją įsijungia nuo praėjusio penktadienio prie Kedžių namų budintis vilnietis Marius Kuprevičius.

Šalia Kedžių ir Venckų namų ne tiek ir daug kaimynų. Su Kedžių namu besiribojančiame sklype pastatytas namas dar net neįrengtas, priešais Venckų namus – apleista pieva ir kažkada pradėto statyti namo karkasas.

"Mes niekur iš čia neisime, kol byloje nebus padėtas taškas. O palapinėms statyti gausime seniūnijos leidimą", – policijos pareigūnams atkirto M.Kuprevičius.

Diskusijos prie laužo

Policininkams išvykus, atrodo, visi sugrįžta į įprastą ritmą. Paauglės verda kavą, arbatą, susirinkusieji kramsnoja sumuštinius, sausainius.

Iš kur visas šis maistas, mineralinio vandens pakuotės? "Viską suvežė žmonės. Pirmas paras viską dar pirkome patys, o paskui mus palaikantys, tačiau negalintys kartu būti žmonės privežė tiek maisto, kad užtenka visiems. Prieina prie mūsų ir klausia, gal ko mums trūksta, gal mes alkani ar gerti norime. Mes turime tiek arbatos rūšių, kad ne kiekviename prekybos centre tiek rasite", – pavargusiu, tačiau ryžtingu balsu pasakojo kaunietė Aušra.

Prie Kedžių namo vartų pastatytoje pavėsinėje tvarkingai išrikiuotos vienkartinės lėkštės, jose – supjaustyta dešra, agurkai, pomidorai, duona, batonas. Ant žemės sustatytos mineralinio vandens, vaisvandenių pakuotės. Ir nėra jokio alkoholio. Ir nė vienos šiukšlės patvoriuose. Netoliese sustatyti keli kilnojamieji biotualetai, už kuriuos mokesčio taip pat niekas nepaprašė.

"Čia susirinko žmonės su aukštuoju išsilavinimu, intelektualūs, jie žino savo tikslą ir žino, kaip jo siekti. Vakarais čia vyksta karštos diskusijos politikos, etikos ir kitais klausimais. Mums nereikalingas alkoholis", – karštai kalbėjo Aušra.

Pasak jos, naktimis čia, pritariant gitarai, dainuojamos dainos. "Pati esu trijų vaikų mama. Man baisu, kas vyksta Lietuvoje. Tie, kurie turi mus ginti, tyčiojasi iš mūsų. Tyčiojasi iš mažo vaiko", – pasakojo kaunietė. Ji užsiminė, kad dauguma čia atvykusiųjų atidėjo planuotus darbus, pasiėmė neapmokamų atostogų.

"Mano sūnus po pamokų skuba čia. Čia – jo politologijos ir pilietiškumo pamoka. Jam tuoj bus 18, jis tuoj turės teisę balsuoti, tad turi išmokti šią pilietiškumo pamoką", – aiškino moteris.

Mergaitė su riedučiais

M.Kuprevičius – vienas pirmųjų praėjusį penktadienį prie Venckų namų atskubėjusių žmonių. Tądien Kėdainių teismas paskelbė nutartį, kuria įpareigojo Neringą Venckienę grąžinti D.Kedžio dukrelę motinai.

"Būsim tiek, kiek reikės", – griežtai pareiškė vilnietis. Susirinkusieji siekia vieno – kad mergaitė nebūtų atiduota motinai L.Stankūnaitei.

Visi nuo praėjusių metų spalio 5-osios prasidėję įvykiai sukasi apie vieną mažą mergaitę. Prie Venckų namų, kuriuose dabar gyvena mažylė, susirinkę žmonės dažnai ją mato už tvoros žaidžiančią, važinėjančią dviratuku, spardančią kamuolį.

"Riedučiais važinėja, šiandien balkone gėlytes sodino. Vasara gi, negi vaikas sėdės uždarytas? O ir seneliai nesistengia jos slėpti nuo mūsų, supranta, kad mes čia ginti jos susirinkom", – pasakojo Aušra.

"Šįryt ji sausus pusryčius valgo, klausiu, kodėl be pieno. Ji sako: "Man skanu." Pasisiūliau pieno atnešti, bet sakė, kad neneščiau", – apie D.Kedžio dukrą pasakojo M.Kuprevičius.

Paklaustas, kaip bus toliau, vyras įsitikinęs, kad tikslas bus pasiektas. "Turbūt nė viena teisėsaugos institucija nesitikėjo tokio mūsų ryžto ir atkaklumo, todėl visiems sakau: "Gana, pasiduokit visi. Mes kovojame ne ginklais, mūsų kova yra tiesa, kurią jau išgirdo visas pasaulis. Su kiekviena diena mes artėjame prie pergalės."