Malonu, kai grįžti pavargęs namo, o prie tavęs pribėga išsiilgęs gyvūnas: šuo atneša šlepetes, katė murkia ir trinasi apie kojas, virtuvėje čiulba kanarėlės. Idilė. Tačiau jei grįžti namo ir tavęs link atšuoliuoja šeškas, tai jau egzotika.

Sužavėjo šeškų išskirtinumas

Septyniolikmetį Juozą Kupreščenko namuose pirmiausia pasitinka beveik trejų metų vokiečių aviganių veislės kalytė Troja, o įėjus į kambarį jo jau laukia puspenktų metų šeškas, vardu Voverė. Nenustygstantis vietoje padarėlis apšniukštinėja visus kampus, užsiropščia ant spintos, siaučia su už save gerokai didesniu šunimi.

Voverė yra trečias J.Kupreščenko auginamas šeškas, o jų auginimo praktika siekia jau ketverius metus. Šis šeškas vaikino namuose apsigyveno jau gerokai paaugęs. Charakteris toks ir liko, tačiau dabar jis turi daugiau erdvės negu pirmuosiuose namuose. Septyniolikmetis noriai sutiko priglausti atiduodamą gyvūnėlį.

Vis dėl to J.Kupreščenko nemano, kad šeškai yra mados reikalas. Tokį stereotipą galbūt suformavo žiniasklaida, o pats pasirinko šešką, nes šis sužavėjo unikalumu.

"Kiekvienas šeškas yra kitoks. Skiriasi jų pomėgiai, būdas. Todėl su kiekvienu šešku reikia elgtis kitaip", – rankose laikydamas augintinį šypsojosi vaikinas.

Kaip ir kiekvienas gyvūnas, šeškas reikalauja dėmesio. Be to, norint jam suteikti kokybišką gyvenimą, narvelyje laikyti neužtenka.

Po nakties – netvarka

Vilniečio teigimu, šeškus auginti didelio mokslo nereikia. Užtenka tik žinoti, kas tai per padaras ir ko iš jo tikėtis. Geriausia prieš jį įsigyjant palandžioti internete arba aplankyti namus, kuriuose auga toks gyvūnėlis.

J.Kupreščenko sakė, kad turėdamas pirmą šešką išmoko šių gyvūnėlių auginimo pagrindų. Dabar visi daiktai, kuriuos šeškas galėtų suniokoti, slepiami. Dėl paties gyvūnėlio saugumo.

"Pradžioje būdavo visko. Jei palieki jį per naktį ne narvelyje, atsikėlęs randi netvarką: gėlės iškapstytos, vazonas sudaužytas, šiukšliadėžė išversta. Pasigendi kojinių ar nuotolinio valdymo pultelio. Paskui randi daiktus po lova", – pasakojo septyniolikmetis.
Tačiau vaikinas teigė, jog tik iš pradžių toks šeško elgesys keldavo pyktį. Tokia šių gyvūnų prigimtis. Jie gamtoje rausia urvus. Todėl jei nenorite gadintis nervų, nakčiai augintinį uždarykite į narvelį.

Paklaustas apie šeško kvapą, J.Kupreščenko tik nusišypsojo. Jo manymu, kiekvieno gyvūno kvapas savitas, bet kad šeškas skleistų kokį nors išskirtinį, taip nėra. Kartais šunų kvapas daug intensyvesnis nei šeškų. Maudynės čia niekuo dėtos. Šeškus maudyti reiktų tik kartą per kelis mėnesius. Tiesa, tai jų kvapo nepanaikins.

Kaip šerti šešką

Šeškai panašūs į graužikus dėl pomėgio rausti, jie  veiklūs naktį ir ėstų viską, jei tik kas nors duotų. Tačiau vilnietis įspėjo, kad jų mitybą reikia reguliuoti.

Yra trys variantai, kuo galima šerti šešką: duoti specializuoto ėdesio, natūralių produktų ar gyvų graužikų.

Pirmu atveju reiktų gerai išsiaiškinti, koks specializuotas ėdesys tikrai geras. Šeškams tinka tik aukščiausios kokybės ėdesys, skirtas kačiukams. Tai "Hill's Science Plan Kitten", "IAMS Kitten", "Nutro Choise Kitten" – jie puikiai subalansuoti ir tinka šeškams.

Šių gyvūnėlių skrandis netoleruoja pieno produktų. Todėl jais lepinti šeškų nepatartina. Mėsa, košės, kiaušiniai taip pat ne pats geriausias ėdesys šeškui, nes jame nėra visų būtinų medžiagų.

Gyvi graužikai yra natūralus kiauninių žvėrelių šeimos atstovo ėdesys. Jis visiškai tinka šių augintinių poreikiams. Tačiau reikia žinoti, kad šeškui duodamos pelės yra sveikos ir užaugintos būtent šiam tikslui. Šeškui taip pat patiks miltiniai kirminai ir pašariniai tarakonai.

Šeimininkas pagal šešką

Šeškai labai judrūs gyvūnai ir jiems viskas greitai atsibosta. Vaikinas teigė, kad dabartinis jo augintinis unikalus, nes elgiasi kaip katinas, kuris mėgsta vaikščioti vienas.

"Tikriausiai šis šeškas unikalus tuo, kad mėgsta būti vienas. Jis, žinoma, žaidžia su Troja, tačiau jei jam nusibosta, nubėga kur nors kitur ir užsiima savais reikalais. Toks jau tas šeškas," – šypsojosi jaunuolis.

Kadangi šeškas – judrus gyvūnas, jam reikia aktyvaus šeimininko. J.Kupreščenko teigimu, šeimininkas jokiu būdu negali būti pernelyg užimtas žmogus. Šiam gyvūnėliui vis dėlto reikia skirti laiko. Jei ne pavedžioti lauke, tai bent pažaisti.

J.Kupreščenko rekomendacijos, norintiems šeško

1. Pasidomėti. Jei tikrai nusprendėte, kad norite šeško, pasidomėkite, koks tai gyvūnas ir ko iš jo tikėtis. Internete yra specialus puslapis apie šeškus www.ferret.lt.

2. Pasitarti. Būtina pasitarti su namiškiais, kad paskui gyvūnėlis netaptų nereikalingas. Be to, reikia gerai pagalvoti, jei šeimoje yra mažų vaikų.

3. Suplanuoti. Pagalvokite, ar rasite laiko gyvūnui. Šeškas yra unikalus ir tinka ne kiekvienam.

Teresė Giedrienė

Rekso gydyklos veterinarė

Šeškus auginti norintys žmonės pirmiausia turi mylėti gyvūnus. Šeškams reikia daug priežiūros. Dėl jų savito kvapo reikia išoperuoti liaukas ir rekomenduojama kastruoti. Be to, juos reikia skiepyti ir reguliariai valyti ausis, kad nebūtų erkučių.

Namuose, kur yra mažų vaikų, šeškai paprastai bėdų nesukelia. Jei šie gyvūnai tinkamai prižiūrimi, jokių infekcinių ligų nesukelia. Čia tas pat kaip katinas – gerai prižiūrimas nedaro nieko bloga. Lygiai taip pat ir dėl agresijos. Jei žvėrelio neskriausite, jis neskriaus jūsų ar jūsų vaikų. Apskritai šeškai labai meilūs žvėreliai.

Šiuos gyvūnėlius šerti reikia tik specializuotu ėdesiu: "Royal Canin" ar kitais premium klasės produktais. Jiems galima duoti ir konservų. Žinoma, visada siūlome vitaminų ir specialių skanėstų, subalansuotų šeškams.

Apie šešką

Tai prijaukintas laukinis šeškas (arba fretka), dažnai vadinamas miškiniu šešku. Šių gyvūnėlių atspalvių gama labai įvairi. Yra trys genetiškai apspręstos naminių šeškų spalvų rūšys: sabalo, pastelės ir albinoso.

Sabalo. Šviesiai rudas, gelsvai rudas, juodai rudas kailis, įskaitant visus tarpinius variantus. Kaukė stipriai išreikšta, užima nuo 25 iki 85 proc. snukučio.

Pastelės. Kailis nuo šviesiai kreminės iki kreminės spalvos. Snukučio kaukė išreikšta labai silpnai arba jos visai nėra. Priimta šeškus skirstyti į tamsiai ir šviesiai pastelinius.

Albinoso. Bendras gyvūno kailio atspalvis priklauso nuo mitybos ir sezono. Varijuoja nuo visiškai balto iki gelsvai balto. Akys raudonos, nosis rožinė.