Vilniaus šurmulį kasmet papildo iš tolimiausių Lietuvos kampelių sugužantys būriai studentų. Visi jie tikisi, kad studijos atvers jiems kelius į šviesią ateitį. Bet kaip pasirinkti, kur mokytis iš tiesų verta?

Išsamaus tyrimo nebuvo

Kiekvienais metais, artėjant priėmimui į aukštąsias mokyklas, į nepatyrusius, vos mokyklas baigusius jaunuolius kreipiasi daugybė reklamų. Vieni žada geriausius dėstytojus, kiti – aukščiausio lygio technologijas ar modernias laboratorijas, trečių koziris – ilgametės tradicijos. Dabar, kai po naujausios švietimo reformos Lietuvoje universitetai ir kolegijos įgavo itin plačią autonomiją ir galimybę laisviau tvarkyti savo finansus, ši ataka bus dar atkaklesnė.

Tačiau kaip būsimam studentui, dažnai – sostinės naujakuriui, žinoti, kas iš tikrųjų slypi už liaupsinančių žodžių? "Naujasis mokslo ir studijų įstatymas numato labai plačią aukštųjų mokyklų autonomiją: jos įgyja teisę disponuoti savo turtu, nustatyti studijų kainą, studentų skaičių. Teisės didelės, tačiau automatiškai kyla klausimas apie atsakomybę – kaip patikrinti, ar studijos tikrai bus kokybiškos", – kėlė klausimą docentas daktaras Gintaras Valinčius.

Siekiant tobulinti studijų sistemą ir atsižvelgti į realius pokyčius, nuspręsta plėtoti studijų sistemos kokybės tyrimų metodologiją. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės (MOSTA) centras parašė projektą "Studijų sistemos analizė ir tobulinimas", kuriam didžiąją dalį finansavimo gavo iš ES struktūrinių fondų. Iš viso projektas kainuos 4 367 597,40 lito, iš jų ES dalis – 3 712 457,79 lito.

"Rengiant šį projektą buvo bendradarbiaujama su Švietimo ir mokslo ministerija, Studijų kokybės vertinimo centru, Lietuvos mokslininkais ir užsienio ekspertais. Daugiau kaip metus buvo diskutuojama dėl būtinų veiklų ir siektinų rezultatų, todėl projektas buvo rengiamas atliekant alternatyvų ir galimų poveikių analizes. Deja, atsižvelgiant į projekto veiklų sudėtingumą, laukiamus rezultatus, tikslines grupes ir suinteresuotų šalių gausą ne tik Lietuvoje, be ES paramos jo nebūtų galima įgyvendinti", – neslėpė projekto vadovė, MOSTA Studijų politikos analizės skyriaus vedėja daktarė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.

Iki šiol būta įvairių bandymų vertinti studijų kokybę, bet visi jie apimdavo tik mažą sistemos dalį ir nebūdavo suvedami į vieną visumą. "Būtų klaidinga vienareikšmiškai teigti, kad švietimo politikos kokybės akademiniame pasaulyje niekada nebuvo bandoma tirti, tačiau šių tyrimų objektais tapdavo atskiri švietimo politikos komponentai, bet ne jų visuma, o apie efektyvumo veiksnį apskritai nebuvo net kalbama. Beje, studijų sistemos struktūrinė reforma startavo tik 2009 m., todėl iki šiol nebuvo tiriama išsamiai", – aiškino projekto vadovė.

Pradėjo nuo skaičių

"Projekto tikslams pasiekti bus sukurta studijų politikos analizės priemonių sistema, kuri bus išbandyta įvairiais pjūviais analizuojant studijų sistemos pokyčius įgyvendinant reformos nuostatas, vertinamas studijų politikos priemonių ir administravimo efektyvumas bei pateikiamos jų tobulinimo rekomendacijos", – aiškino dr. S.Mačiukaitė-Žvinienė.

Pirmasis projekto etapas – aukštųjų mokyklų realiųjų išteklių analizės kūrimas. Tuo šiuo metu užsiima doc. dr. G.Valinčius. Jo užduotis – surinkti kiekybinius duomenis apie aukštųjų mokyklų materialinius ir žmogiškuosius išteklius.

Pasak doc. dr. G.Valinčiaus, tai – savotiška inventorizacijos metodika, kokios Lietuvoje iki šiol nebuvo. "Kas žino, kaip naudojami aukštųjų mokyklų resursai? Kiek įrengiama laboratorijų, perkama technikos, kiek skiriama dėstytojų atlyginimams, galų gale, kiek jos turi auditorijų? Iki šiol Lietuvoje apie tai nebuvo objektyvios informacijos", – stebėjosi pašnekovas.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad galbūt studentams tai nėra labai svarbu, tačiau doc. dr. G.Valinčius įrodo, kad taip nėra: "Šis klausimas tikrai nėra toks jau proziškas. Galiu pateikti paprastą pavyzdį. Vienoje iš prestižinių Vilniaus aukštųjų mokyklų rugsėjo pirmąją į auditoriją susirinko daugiau studentų nei joje buvo vietų. Jie įsitaisė kas kur, susėdo ant palangių ir, kadangi dabar visi apsiskaitę, žino savo teises, pradėjo reikšti visiškai pagrįstą nepasitenkinimą, kodėl jų yra apie 50, o vietų tik 40. Dėstytojas jiems atsakė, kad nieko baisaus, nes jie vis tiek susirinko tik į pirmą paskaitą, o paskui jų nelankys. Taip jis iškart užprogramavo studentams cinišką požiūrį, o tokia situacija tikrai nedaro garbės aukštajai mokyklai."

Parodys tikruosius prioritetus

Sukūrus studijų vertinimo sistemą, visi, tiek dėstytojai, studentai ar bet tuo besidomintys, galės matyti, kurią dalį savo gautų ir surinktų lėšų mokykla skiria naujoms technologijoms įsigyti, moksliniams tyrimams atlikti, dėstytojų atlyginimams ir kitoms reikmėms.

"Palyginus kelias aukštąsias mokyklas bus labai aiškiai matyti jų prioritetai. Aišku, vien skaičių nepakaks daryti skubotoms išvadoms, bet jie gali būti kaip kabliukas, už kurio užsikabinus galima atlikti kitus tyrimus", – aiškino doc. dr. G.Valinčius.

Be to, jo nuomone, tokie skaičiai bus itin pravartūs Vilniuje dygstant vis daugiau privačių pelno siekiančių aukštųjų mokyklų: "Tokia tendencija yra visuose didmiesčiuose, Vilniuje – taip pat. O ką reiškia privati pelno siekianti aukštoji mokykla? Kad dalis jos lėšų, kurios kitu atveju būtų investuojamos ar į infrastruktūrą, ar pasisamdyti geresniems dėstytojams, skiriamos savininkų pelnui. Reklamos būdu tokios mokyklos sugebės pritraukti vis didesnius srautus studentų, greičiausiai atitrauks juos nuo jau esamų universitetų ir kolegijų, bet ar studijos ten tikrai bus kokybiškos?" – svarstė doc. dr. G.Valinčius.

Docentas neatmetė galimybės, kad galbūt verslininkas, turėdamas tuos pačius išteklius, sugebės juos geriau realizuoti, bet studentas bent jau turės daugiau informacijos. "Niekada negali iš anksto, remdamasis vien skaičiais, ko nors išbrokuoti ar iškelti į dausas. Bet studentas, kaip pagrindinis šios sistemos žmogus, labai gražiai galės palyginti, ar tos reklamos, kurios sukasi per komercinę televiziją, iš tikrųjų tiesą sako, ar yra pagrindo suabejoti. Juk būsimų studijų kokybę reikia mėginti nuspėti iki joms prasidedant, o ne pabaigus suprasti, kad jos buvo blogos", – sakė jis.

Aplinka, skatinanti kurti

Kiekybiniu būdu vertinant studijas nesiekiama suskaičiuoti kiekvieno mokymo įstaigoje esančio pieštuko ar trintuko. Tačiau materialinė bazė studijoms neišvengiamai turi įtakos. "Mano nuomone, svarbiausias kokybę lemiantis veiksnys yra dėstytojo erudicija, patirtis vykdant mokslinius tyrimus, pedagoginė patirtis. Dėstytojas gali būti puikus specialistas, bet jei jis bambės sau po nosimi, neįdomiai pateiks, jauną žmogų gali labai greitai atbaidyti. Studentui pagrindinis dalykas – kad sudėtingi dalykai būtų įdomūs", – šypsojosi pats Vilniaus universitete ir Vilniaus Gedimino technikos universitete dėstantis doc. dr. G.Valinčius.

"Bet tuščioje vietoje negali atsirasti įdomūs dalykai. Gali atsisėdęs mąstyti nors ir dykumoje, bet ji tikrai nėra ta vieta, kur gimsta naujos idėjos ir gali vystytis kas nors nauja. Turi būti materialinė bazė ir žmonės, panašūs į tave, su kuriais galėtum dalytis idėjomis. Jei studentas ateina į auditoriją ir mato, kad sienų kraštai aptrupėję, tualetai apgriuvę, virtuvės apšiurusios – aplinka nuteikia depresyviai ir nesukuria kūrybinės atmosferos. Aišku, neturi viskas tviskėti, čia nėra grožio konkursas, bet bent minimali tvarka turi būti. Kai kuriems tai lemia pasirinkimą: čia gražiau, vadinasi, čia gauna daugiau pinigų, čia dirbantys žmonės yra protingi, nes žino, kaip jų pritraukti", – kalbėjo docentas.

Statistika apie žmones

Kita doc. dr. G.Valinčiaus darbo dalis – surinkti informaciją apie aukštųjų mokyklų žmogiškuosius išteklius. Jam patikėta kiekybinė analizė, kuria remdamiesi specialistai vėlesniu projekto etapu atliks kokybinį tyrimą.

"Tačiau ir skaičiai gali daug pasakyti. Pavyzdžiui, kiek aukštojoje mokykloje yra dėstytojų, kurie nurodo ją kaip pagrindinę darbovietę? Patirtis rodo, kad prastose mokyklose tokių nėra daug – metus ar du apšyla ir ieško, kur geriau. Statistiniai duomenys duos pradinę informaciją, ar tu turėsi grūstis sausakimšoje auditorijoje, kur dėstytojai tik tikisi, kad neateisi į paskaitas, ar tikrai galėsi normaliai nesivaržydamas ateiti ryto valandomis, o ne į nustumtas į penktadienį, aštuntą vakaro, kaip kartais būna, kai trūksta auditorijų", – pasakojo jis.

Kitas svarbus rodiklis – kiek yra paramos darbuotojų. Dažnai tam neteikiama ypatingos reikšmės, bet tai padeda pamatyti, kiek sklandžiai gali vykti mokymosi procesas. "Jei paramos darbuotojų funkcijos numetamos dėstytojams, jie nebegali viso savo laiko ir jėgų skirti tiesioginiam darbui. Čia kaip susisiekiantieji indai, viskas susiję", – aiškino doc. dr. G.Valinčius.

Informacija – rekomendacija valdžiai

Duomenis turės pateikti visos aukštosios mokyklos ir juos periodiškai atnaujinti. Projekto rengėjai tikisi, kad jų surinkta ir apdorota informacija pravers valdininkams priimant sprendimus.

"Nemanau, kad kokio nors blogo skaičiaus pateikimas iškart turėtų padarinių – turbūt bus duodama laiko pasitaisyti. Galiausiai mes labai stipriai agituojame, kad atsakingi už sprendimų priėmimą žmonės žiūrėtų ne į statinį, o į dinaminį vaizdą. Jei kitimas eina taip, kad matyti degradacija, – yra pagrindo sunerimti. Bet jei aukštoji mokykla pagal rodiklius yra gal ir žemiau sąraše, bet vis tiek matyti judėjimo į viršų tendencija, tai yra gerai. Juk negali visi lygintis, pavyzdžiui, su Vilniaus universitetu", – sakė doc. dr. G.Valinčius.

Tiesa, tyrimo rezultatai bus tik rekomendacinio pobūdžio, tačiau jo vykdytojai tikisi, kad į juos bus atsižvelgta. "Imperatyviai valdžiai negali nieko liepti, bet toks paviešinimas yra daug geriau nei nieko. Valdžioje vis tiek atvirai ilogiškų sprendimų negali priiminėti. O šią informaciją galės nagrinėti tiek studentai, tiek, pavyzdžiui, žurnalistai ir taip kelti problemas", – vylėsi pašnekovas.

Projektas "Studijų sistemos analizė ir tobulinimas"

Studijų reformos įgyvendinimo analizė būtina, siekiant patikslinti ar operatyviai koreguoti politikos priemones, atsižvelgus į realius pokyčius ir studijų sistemos tobulinimo siekius.

Vertinant politikos priemonių efektyvumą ir jų tarpusavio sąveiką nepakanka vien statistikos duomenų, todėl būtina sukurti adekvačią studijų sistemos kokybės tyrimo metodologiją ir nustatyti vertinimo kriterijus ir rodiklius. Kita vertus, svarbu išsiaiškinti studijų sistemos suinteresuotų šalių požiūrį į reformos naujoves ir skatinti bendradarbiavimą jas įgyvendinant.

Projekto tikslas – plėtoti studijų sistemos kokybės tyrimų metodologiją, atsižvelgus į Lietuvos studijų reformos poreikius, kryptis ir Europos aukštojo mokslo erdvės kūrimo tendencijas. Tikslinės grupės – mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai. Projekto pridėtinė vertė: sukurta ir įdiegta studijų politikos kokybinių tyrimų metodologija, suteikianti galimybę vertinti politiką kokybės ir efektyvumo požiūriu (tai iki šiol nebuvo atliekama) bei leidžianti patikslinti ir operatyviai koreguoti studijų politikos priemones, įvertinus realius pokyčius ir strateginius studijų sistemos tobulinimo siekius.

Komentaras

Gintautas Bražiūnas

Dr., Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas

Roberto Riabovo (Fotodiena) nuotr.

Kiekviena mokymo įstaiga žino savo realią padėtį, gal jos nežino valdžia. Šis projektas geras tuo, kad bus įvertinti slenksčiai, ribos, pagal kurias galima vertinti esamą padėtį bendrame kontekste. Pavyzdžiui, yra toks rodiklis Europoje, kad jei šimtui studentų tenka mažiau nei penki kompiuteriai, tai labai blogai. Lietuvoje mes šį rodiklį smarkiai peržengiame. Tačiau iškyla klausimas, ką valdžia darys su tais surinktais duomenimis? Jei sakys, kad situacija bloga, visko trūksta, bet nebus jokių sprendimų, kokia tuomet prasmė? Mes nenorime perskirstymo, kad iš vienų atimtų ir duotų kitiems. Reitingavimas tikrai neturėtų būti daromas pagal tokius duomenis ir apskritai – aukštųjų mokyklų reitingavimo neturėtų atlikti valstybinės įstaigos.