„Kiekvienas galime prisiminti atvejį, kuomet braškes, pomidorus, bulves ar kokį kitą maisto produktą parduotuvėje pirkę pigiau, parsinešę namo, nusivylėme: atidarius pakuotę ar prapjovus daržovę radome nemalonių staigmenų. Mokėdami mažiau, labai dažnai mažiau ir gauname. Tad, kaip sako populiari liaudies patarlė, neapsigaukime, nes skūpus moka du kartus“, – sako I. Talžūnienė.

Kur pirkti maistą – ne mažiau svarbu

Anot specialistės, ruošdamiesi apsipirkti ir sudarydami pirkinių sąrašą, pirkėjai turėtų pagalvoti ne tik apie produktų kainą, bet ir apie jų kokybę, planuojamą įsigyti kiekį bei apie tai, kur geriau produktus pirkti.

„Pavyzdžiui, bulves, morkas, parduotuvėje tenka rinktis iš dviejų rūšių, o, tarkime, braškes – tik iš vienos. Čia nepaklausi pardavėjo, kokiomis sąlygomis daržovės buvo užaugintos, neparagausi, kad įsitikintumei kokybe ir įvertintumei skonį. Tad daržoves, mėsą, žuvį, kiaušinius ar medų rekomenduočiau pirkti turguje, o produktus, kurių turguje nerasite – parduotuvėje“, – sako I. Talžūnienė.

Turgavietėse prekiauja ūkininkai, kurie patys augina vaisius, daržoves, kopinėja medų, augina gyvulius, kepa duoną. Jie su pirkėju susitinka „akis į akį“, todėl brangina savo reputaciją, nes žino – jei pirkėjas liks patenkintas, sugrįš dar kartą. Be to, čia tarp pardavėjų vyksta konkurencija, tad jie patys šnekina pirkėjus, siūlo ragauti, derėtis. Neretai pirkėjai su pardavėjais pasidalija savo kontaktine informacija, kad galėtų pirmieji įsigyti šviežių produktų.

Prekyba turguje yra dinamiška, kainos bėgant dienai pasikeičia – ryte jos vienokios, vakare jau kitos. Apsilankius po pietų, kokybiškų produktų čia galima įsigyti pigiau.

Renkantis produktą, reiktų jo paragauti

„Turguje vaikštant kvepia žemuogėmis, braškėmis, pomidorais, akis džiugina ant prekystalių išdėliotos šviežios salotos, petražolės, cukinijos, morkos, burokėliai, ridikėliai. Čia juos galima pasirinkti iš kelių rūšių. Pavyzdžiui, bulvių suskaičiavome net dešimt, pomidorų penkias, kalafiorų – tris rūšis. Kiaušinių galima išsirinkti ne tik įvairių dydžių, bet ir nusipirkti jų tiksliai tiek, kiek reikia: tris, penkis ar septynis“, – pasakoja UAB „KTVG“ direktoriaus pavaduotoja.

Kalbėdama apie mėsos produktus, I. Talžūnienė sako, kad turguje mėsą nuo seno perka tie, kurie vertina jos kokybę. „Pas mus Kalvarijų turguje mielai lankosi tėvai, auginantys mažamečius vaikus. Mamos maisto gamybai renkasi geros kokybės mėsą, užaugintą Lietuvos ūkiuose. Jos žino, kad turguje galima derėtis, o ir dėl produktų kokybės yra ramios.“

Panašiai yra ir su duonos, pieno produktais. Turgaus kepyklėlėje galima įsigyti batoną vos už 35 centus. Jis bus šviežias, ką tik iškeptas. Pieno produktai turguje – tik iš ūkininkų rankų: riebaus kaimiško pieno litrą čia galima įsigyti už 72 centus, 200 g sviesto – už 92 centus, 250 g riebios grietinės – už 72 centus. Tai tikrai nėra aukšta kaina už tą kokybę, kurią gauna produktą įsigijęs pirkėjas, mano specialistė.

Žemos kainos ne visuomet skatina taupyti

„Maisto banko“ duomenimis, vienas Lietuvos gyventojas per metus išmeta kone 32,5 kilogramo maisto. Žema kaina pirkėjams neretai sukelia godumo jausmą – prisiperkama tiek, kad ne viską spėjama suvartoti. Tokiu atveju ne taupoma, o priešingai, švaistomi pinigai, produktai.

„Patarčiau pirkėjams, kurie tikrai nori taupyti, pirkinius planuoti ir susirašyti ant lapelio kiek ir kokių produktų reikia dienai, savaitei, mėnesiui; pagalvoti, kokius patiekalus iš kokių produktų gaminsite. Tuomet nekils noras imti daug to, kas pigu, ir ko galbūt nesuvartosite“, – pataria specialistė.

I. Talžūnienės manymu, pigus pirkinys, jo nesuvartojus, daug greičiau atsiduria šiukšlių dėžėje negu brangus. Tuo tarpu brangesnis produktas yra labiau vertinamas, jo neatsakingai neišmesi, stengsiesi suvartoti.

„Palinkėčiau visiems pirkėjams ne karštligiškai medžioti mažas kainas, o būti ūkiškais ir atsakingais vartotojais, sugebančiais rasti aukso vidurį tarp produkto kainos ir jo kokybės“, – sako UAB „KTVG“ direktoriaus pavaduotoja.