- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prasidedant šiltajam metų sezonui gyventojai perspėjami dėl erkių platinamų pavojingų ligų. Erkėms mūsų regionas yra palanki terpė veistis, o erkinį encefalitą ir Laimo ligą platinančios erkės yra išplitusios visoje Lietuvos teritorijoje, praneša LNK.
Beveik 50 cm ir vos vienas žingsnis iki kur vilniečiai aktyviai sportuota – važiuoja dviračiu, vaikščioja, bėgioja. Ne todėl, kad būtų pamiršta nušienauti žolę, tiesiog tokia Vilniaus politika. Jau dvejus metus aktyviai auga vešlios pievos.
Natūralios pievos laisvai želia prie Vilniaus greitkelio, Barbakano kalno, žaliuosiuose ruožuose tarp eismo juostų, transporto žieduose. Prie pėsčiųjų ir dviračių takų šienaujama tik iš kraštų, o prie Baltojo tilto, Misionieriaus soduose šienaujama aukštesnė nei 10 cm žolė.
Vilniečiai dėl erkių baiminasi ne be reikalo. Sostinei nusprendus auginti vešlias pievas, šoktelėjo ir sergamumas erkių platinamomis ligomis. Pernai užfiksuota kone 130 daugiau erkinio encefalito ir 730 daugiau Laimo ligos atvejų, palyginti su užpernai. Kaune – situacija priešinga. Per metus erkinio encefalito atvejų sumažėjo daugiau nei perpus, o Laimo ligos taip pat ryškiai sumažėjo. Ekspertai neneigia, kad vešlios pievos prisideda prie erkių platinamų ligų.
„Aišku, jos neprisideda prie geresnių rezultatų. Kur nupjauta žolė nei paukščiai gerai ir saugiai jaučiasi, nei smulkieji graužikai ir erkės. Jei pieva iki kelių – visiems puiku“, – sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro medicinos entomologė Milda Žygutienė.
Kaunas, kur sergamumas erkių platinamomis ligomis mažėja, vešlias pievas palieka tik upių šlaituose ir pakrantėse, Nemuno ir Nevėžio kraštovaizdžio draustinyje. Miesto centre žolę kauniečiai pjauna trumpai.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Ten vaikšto daug žmonių, mažų vaikų. Natūralios pievos yra gražu, tačiau miestuose yra žmonių, kurie kenčia nuo įvairų alergijų. Žinoma, nešienautoje žolėje veisiasi visų mūsų siaubas – erkės“, – teigė Kauno miesto savivaldybės aplinkos pasaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Tačiau augantis sergamumas sostinės valdžios nebaugina –Vilnius neketina didinti šienaujamų vejų ploto, mat, ne pirmus metus taikoma praktika duoda rezultatų. Natūralios pievos vėsina karštomis vasaromis, gerėja biologinė įvairovė.
„Pievų kokybė gerėja. Iš augalų pievose matome vis daugiau atsikuriančių rūšių“, – sakė Vilniaus miesto administracijos Miestovaizdžio skyriaus vedėja Ramunė Baniulienė.
Atsisakyti masinio šienavimo nėra tik Vilniaus išmonė, pasirodo, nešienavimo politiką įveda ir kiti Europos miestai. Tik neaišku, kaip juose mėgsta gyventi erkės.
Trumpai pjaunama žolė toliau bus prie daugiabučių kiemų ir aktyviai lankomų erdvių. Viena tokių – Vingio parkas. Čia šienautojai žolę pjauna visur.
Situacija dėl erkių platinamų ligų komentavo ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro medicinos entomologė Milda Žygutienė.
– Ar nešienautos pievos tikrai yra priežastis, dėl kurios sostinėje daugėja erkių platinamomis ligomis sergančių žmonių?
– Pradėkime nuo to, kaip erkės plinta. Jos maitinasi ilgą laiką pasikabinusios ant kitų šiltakraujų, maitinasi jų krauju. Suaugusi erkė gali taip įsikibti iki savaitės. Taip jos išsibarsto po teritoriją ir išplinta į netikėtas vietas. Virusas plinta per erkių įsisiurbimą, bet gamtinis rezervuaras yra smulkieji graužikai. Jų kraujyje cirkuliuoja tiek erkinio encefalito virusas, tiek Laimo ligos sukėlėjas, nedarydamas jokio įtakos jų savijautai. Prisisiurbusi erkė su tais sukėlėjais siurbdama kitą kartą aukai gali pernešti sukėlėją. Toje aukštoje pievoje labai gerai jaučiasi graužikai. Pati erkė iš miško neatropos, ji naudojasi pavežėjais, pvz., paukščiais. Pasimaitinusi erkė nukritusi į tokią aukštą pievą jausis puikiai, nes pakankamai drėgmės ir gali išgyventi. Tai tiesioginis ryšys su erkių patinamomis ligomis.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Ar augintinio namo parsinešta erkė neatropos iki šeimininko?
– Jei erkė nukris ant kokio kilimo, vadinasi, šeimininkas laiku nepanaikino jos iš augintinio ir ji jau pasimaitinusi. Tolesnio kelio jai išgyventi nebėra. Erkė ant šuns, priklauso nuo veislės, ilgą laiką negali patekti ant kūno dėl tankaus kailio, todėl, tokiu atveju, galia ropoti ir iki šeimininko.
– Kaip derėtų prižiūrėti kiemus, kad ten nebūtų patogios sąlygos erkėms?
– Didžioji dalis asmenų užsikrečia gyvenamojoje teritorijoje. Nereikia leisti žolei užaugti aukštesnei nei 10 cm nuo pat ankstyvo pavasario pradžios.
– Ką daryti su Vilniaus parkais, žaliomis erdvėmis, kurios nešienaujamos? Ar yra kitų priemonių, kaip išvengti erkių?
– Vaikščioti asfaltuota danga, nenukrypti. Rekomenduojame, jei netvarkoma visa teritorija, bent po kelis metrus šonuose nuo takelių nušienauti.
– Vienintelis apsaugos būdas – skiepai. Ar gyventojai noriai skiepijasi?
– Ne tiek noriai, kiek reikėtų ir linkėtų specialistai. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas asmenims, kurie vyksta į šalis, kuriose registruojami penki ir daugiau atvejų 100 tūkst. gyventojų, reikėtų pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Mūsų šalyje registruojama 15–20 atvejų 100 tūkst. Vadinasi, esame labai endeminė šalis. Kiekvienas turėtume apsiskiepyti.
– Dar ne per vėlu skiepytis?
– Niekada nevėlu. Aišku, tinkamiausias laikas praleistas. Tarp pirmos ir antros dozės turi praeiti mėnuo. Po antros dozės praėjus dviem savaitėms jau galima jaustis saugiam. Reikėtų tęsti toliau pagal schemą skiepijimąsi, kad susiformuotų saugus imunitetas ateičiai.
– Kokia situacija kituose Lietuvos miestuose? Ar mažėja, daugėja erkių?
– Utenos apskritis iš pirmaujančių. Pajūrio teritorijoje mažesnis sergamumas. Noriu atkreipti dėmesį, kad ne kiekviena erkė užsikrėtusi. Skaičiuojama, kad tiek Europoje, tiek Lietuvoje apie 1 proc. Niekada nežinome, kokia erkės įsisiurbs.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...
-
Lietuvoje startuoja Graikijos „Aegean Airlines“ – dukart per savaitę skraidins į Atėnus1
Lietuvoje startuoja nacionalinė Graikijos oro vežėja „Aegean Airlines“ – du kartus per savaitę ji tiesiogiai skraidins iš Vilniaus į Atėnus. Tikimasi, kad keliautojai per Atėnus galės pasiekti daugiau pasaulio šalių jun...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą5
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas atmetė siūlymą panaikinti Lukiškių aikštės įstatymą4
Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui atšaukti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. ...
-
„Skaidrinam“ Vilniaus rajone: tarybos nariai degalus pylėsi po kelis kartus per dieną1
„Skaidrinam“ iniciatyvai pasiekus Vilniaus rajoną, nustatyta, kad mažiausiai aštuoni tarybos nariai degalus „pylėsi“ po kelis kartus per dieną, o beveik maksimalią išmokų sumą per kadenciją gavęs liberalas Arūnas...
-
Vilniaus šienavimo sezonas: tarp patogumo miestiečiams ir tvarumo1
Sostinėje prasideda šienavimo sezonas. Kaip ir pernai, vietose, kur žmonės daugiausia leidžia laisvalaikį, sportuoja, taip pat daugiabučių kiemuose, bus palaikoma trumpa veja. Dažnai šienaujama bus ir gatvių skiriamosiose juostose. Tači...
-
Vilniuje kaimynų bendrystę stiprins per dešimt bendruomenių projektų1
Sostinė bendruomenių tradicijas kuriančioms ir puoselėjančioms iniciatyvoms šiemet skiria 50 tūkst. Eur. Parama paskirstyta dvylikai kaimynystės ryšius stiprinančių projektų – isi jie dedikuoti vilniečių įtraukimui į kultūrin...
-
Vilniaus Senamiestyje bus pradedamos naujo gyvenamųjų namų projekto statybos5
Įmonių grupė „Eika“ kartu su bendrove „Etapas Group“ bei jos partneriais užbaigė sostinės Seinų gatvėje esančio sklypo ir jame suplanuoto gyvenamųjų namų projekto „Senamiesčio sodai“ įsigijimo sandorį. ...
-
Vilniaus oro uoste atidaryti olimpiniai vartai
Iki 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių likus 100 dienų, Vilniaus oro uoste atidaryti simboliniai olimpiniai išvykimo vartai. ...
-
A. Avulis: vis dar galioja mano pasiūlymas, kad 2026 m. pabaigoje stadione žaistume futbolą20
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako esąs pasirengęs vykdyti projektą, o jau 2026 m. pabaigoje galėtų būti sužaistos pirmosios futbolo rungtynės. Anot jo, šiuo metu ...