Sostinėje pradedami nemokami lietuvių kalbos kursai užsieniečiams

Skelbiama, kad kursai truks 75 akademines valandas ir vyks bendradarbiaujant su Vytauto Didžiojo universitetu.

„Per pastaruosius metus Vilniuje ir Lietuvoje imigracijos srautai augo dvigubai. Mokydamiesi iš Vakarų Europos miestų pamokų, aiškiai suprantame, jog kalbos mokymo palikti savieigai negalime, nes kalbos nemokėjimas kurs paralelines bendruomenes mūsų mieste“, – pranešime cituojamas Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Kaip nurodo savivaldybė, mokymuose gali dalyvauti visi ne Europos Sąjungos (ES) šalių piliečiai ir asmenys be pilietybės, turintys leidimą gyventi Lietuvoje ir savo gyvenamąją vietą registravę Vilniaus mieste. Prieš mokymų pradžią dalyviams bus suteikta galimybė įvertinti savo kalbos lygį.

Teigiama, kad projekto metu iki 2028 m. pabaigos bus plėtojamos kelios lietuvių kalbos mokymosi formos, pritaikytos skirtingiems užsienio kilmės gyventojų integracijos Vilniuje etapams.

Taip pat bus vykdomos neformalios lietuvių kalbos praktikos, skatinančios kasdienį kalbos vartojimą bendruomenėje ir darbo aplinkoje.

„Lietuvių kalbos mokymasis projekto metu bus derinamas su kitomis integracijos pagalbos priemonėmis, pavyzdžiui, sociokultūrinio įvado apie Lietuvą mokymais, teisinio ir finansinio raštingumo stiprinimu, psichoemocinės pagalbos paslaugomis ir bendruomeninėmis iniciatyvomis“, – nurodo savivaldybė.

Be to, sostinėje gyvenantys užsieniečiai šiemet galės jungtis į lietuvių kalbos klubus.

Lietuvių kalbos mokymai įgyvendinami ES Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo bei valstybės biudžeto lėšomis finansuojamo projekto „Paslaugų užsienio kilmės gyventojams prieinamumo didinimas Vilniaus mieste“ veiklose.

Bendra projekto vertė siekia 3,43 mln. eurų, beveik 17 proc. šių lėšų skiriama lietuvių kalbos mokymuisi.

ELTA primena, kad nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo Seimo priimtos, konservatorės Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės inicijuotos, Valstybinės kalbos įstatymo pataisos, reikalaujančios, kad klientus aptarnaujantys užsieniečiai kalbėtų lietuviškai.

Pagal naujas įstatymo nuostatas, Lietuvoje prekes parduodantys bei paslaugas teikiantys juridiniai ir fiziniai asmenys turi užtikrinti tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine lietuvių kalba Vyriausybės nustatytu lygiu.

Aptarnauti klientus lietuvių kalba nereikalaujama iš tų, kurie laikinai parduoda prekes, pavyzdžiui, mugėse, ir tokia veikla nesiverčia nuolat.