Rezoliuciją inicijavo sostinės tarybos socialdemokratas Povilas Pinelis.

„Girdime vilniečius, visuomenininkus, politikus apie tai, kad Vilniaus mieste lietuvių kalbos yra vis mažiau ir mažiau, tačiau kažkokių instrumentų ar politinių žingsnių dėl žmonių, kurie atvyksta iš karo zonų, politinio persekiojimo, taip ir nėra“, – posėdžio metu kalbėjo P. Pinelis.

„Mūsų nuomone, būtent Vilnius galėtų rodyti pavyzdį kitiems miestams ir kitoms valstybėms priimdamas politinį dokumentą, kuris šioje stadijoje finansinių naštų miestui ir miestiečiams neturi“, – pridūrė jis.

Priimtos rezoliucijos tikslas – užtikrinti darnų miesto vystymąsi, stiprinti socialinį teisingumą ir solidarumą tarp vietos gyventojų ir atvykstančiųjų.

Rezoliucijos dokumente teigiama, jog „miestas pripažįsta, kad imigrantų integracija – tai dvikryptis procesas: atvykstantieji turi siekti pažinti Lietuvos kalbą, teisę, tradicijas ir visuomenės vertybes, o savivaldybė ir bendruomenės – sudaryti tam sąlygas ir suteikti paramą“.

Viename iš Vilniaus įsipareigojimų pabrėžiama finansiškai remti lietuvių kalbos mokymosi programas suaugusiesiems ir vaikams, taikyti lanksčias mokymosi formas ir skatinti kalbos praktiką per bendruomenines veiklas.

Savo ruožtu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovas Jaroslavas Kaminskis posėdžio metu iškėlė klausimą, ar tikrai savivaldybė neįsipareigos finansiškai remti lietuvių kalbos pamokų imigrantams, jei toks punktas yra paminėtas rezoliucijoje.

„Pasakėte, kad finansiškai tai nieko nekainuos, o toliau skaitote – finansiškai remti. Tai kur tiesa, kiek reikės lėšų ir ar mes privalome, kaip savivaldybė, perimti Vyriausybės ar valstybės funkcijas ir mokyti kalbos, nes čia (rezoliucijoje – BNS) niekur nepasakyta, kad imigrantas – Vilniaus gyventojas“, – teigė J. Kaminskis.

Pasak P. Pinelio, nors rezoliucijoje toks pasižadėjimas yra, tai daugiau ne tiek teisinis, kiek moralinis įsipareigojimas.

„Jeigu būtų finansinės kažkokios priemonės siūlomos, numatomos, taryba dėl kiekvienos iš jų spręstų tiek biudžete, tiek priimant kažkokią tai programą, ją kuriant ar panašiai. Čia yra moralinis kvietimas mokytis lietuvių kalbos ir integruotis pilnavertiškai į visuomenę ir tame tarpe mūsų įsipareigojimas padėti žmonėms šitame nelengvame kelyje“, – sakė socialdemokratas.

Rezoliuciją palaikė 22 tarybos nariai, prieš balsavo keturi, susilaikė aštuoni sostinės politikai.