Nuo praėjusių metų gegužės 1-osios Vilniaus miesto savivaldybės pradėta atliekų tvarkymo sistemos pertvarka niekaip nevirsta tvarka. Vilniečiai socialiniuose tinkluose nuolat dalijasi šiukšlių kalnų vaizdais. Kai kurie neapsikentę rašo laiškus į Vilniaus savivaldybę, tačiau vaizdas kaip negerėja, taip negerėja.

Įdomiausia tai, kad miesto vadovai kažkodėl problemos nemato. Kai praėjusių metų pabaigoje "Vilniaus diena" savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio teiravosi, kodėl vis nesibaigia vadinamoji atliekų krizė, šis tikino, jog "krizė, prasidėjusi gegužę, gegužę ir užsibaigė".

Pagerės... per metus

Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vedėjas Valdas Juodis problemą, matyt, pastebi. LRT.lt jis sakė, kad situacija smarkiai pasikeisti į gera turėtų per šiuos metus.

"Šiuo metu visame Vilniaus mieste įrenginėjamos požeminių ar pusiau požeminių konteinerių aikštelės. Jau įrengta daugiau kaip 130 pusiau požeminių konteinerių aikštelių. Iki metų pabaigos planuojama įrengti iš viso 759 požeminių ar pusiau požeminių konteinerių aikšteles. Įrengus naują požeminių ar pusiau požeminių konteinerių aikštelę yra nuolat stebimas atliekų susikaupimo dažnis. Vadovaujantis gautais duomenimis, koreguojami atliekų išvežimo grafikai. Mišrių komunalinių atliekų konteineris tokiose aikštelėse ištuštinamas kartą per dieną", – situaciją komentavo V.Juodis.

Jo teigimu, didesnė problema nei mišrių atliekų perteklius – pakuočių atliekos, netelpančios rūšiavimo konteineriuose.

"Savivaldybė derasi su gamintojų ir importuotojų įsteigtomis organizacijomis dėl tankesnio pakuočių atliekų konteinerių aptarnavimo grafiko, nes manome, kad būtina popieriaus-plastiko konteinerius ištuštinti ne vieną, o du kartus per savaitę. Dažnai tokie konteineriai būna perpildomi, nes jie ištuštinami rečiau.

Pastebime ir vilniečių norą rūšiuoti atliekas, taip mažinant ir mišrių komunalinių atliekų kiekius, todėl labai svarbu pasiekti dažnesnį konteinerių ištuštinimą. Rūšiuotų atliekų tvarkymas gyventojams nemokamas, jis finansuojamas ne rinkliavos ir ne savivaldybės, o gamintojų ir importuotojų įsteigtų organizacijų lėšomis, todėl gana sudėtinga pasiekti būtinus susitarimus", – aiškino V.Juodis.

Jo teigimu, padažnėjus atliekų išvežimo grafikui, atliekų išvežimas nebrangs.

Ar nebrangs – nežinia

Tačiau besibaigiant 2018-iesiems Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Žilvinas Šilgalis prognozavo ką kita – vilniečių sąskaitos už komunalinių atliekų išvežimą gali smarkiai padidėti. Mat gegužę įvesta rinkliava turėjo susidėti iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų. Iki šiol pastovioji rinkliavos dalis sudarė 40 proc., o kintamoji – 60 proc. "Vilniaus atliekų sistemos administratorius" (savivaldybės įmonė VASA) turėjo surinkti visus reikiamus duomenis, kad nuo sausio 1 d. būtų galima gyventojams išskaičiuoti kintamąją dalį pagal konkrečiai sukauptą šiukšlių kiekį.

"Kadangi Vilniaus valdžia nekontroliavo šio proceso, o VASA, tą galiu labai drąsiai pasakyti, savo pareigas atlieka aplaidžiai, nesugebėjo išskaičiuoti tos kintamosios dalies. Todėl parengė tarybos sprendimą, kuriuo pastoviąją dalį siūlo didinti 100 proc., o kintamosios dalies mokėjimą nukelti pusei metų", – teigė Ž.Šilgalis.

Anot jo, jeigu miesto taryba būtų pritarusi siūlomiems pakeitimams, pastovioji dalis sudarytų jau net 60 proc., o kintamoji – tik 40 proc. Susumavus visus VASA pateiktus duomenis, akivaizdu, kad pastovioji rinkliavos dalies kaina didėtų net 100 proc. – tai yra dvigubai, o kintamoji dalis ir toliau liktų tik popieriuje dar mažiausiai pusmetį.

Nusprendė nespręsti

VASA parengtas sprendimas turėjo būti svarstomas miesto tarybos posėdyje dar gruodį, tačiau nebuvo kvorumo, tad svarstymas buvo atidėtas. O toliau, anot Ž.Šilgalio, situacija rutuliojosi dar įdomiau: klausimai, valdančiųjų paliepimu, buvo apskritai išbraukti iš darbotvarkės.

Internete nuolat pasirodančios perpildytų konteinerių nuotraukos taip pat šį tą liudija. Ar vieni, ar kiti nevykdo susitarimo sąlygų, o gal ir abi pusės – jiems geriau matyti. Tačiau faktas, kad taip neturėtų būti.

"Kai paklausiau, kodėl taip padaryta, Miesto ūkio ir transporto departamento atstovas, konkrečiai – V.Juodis, gūžčiojo pečiais ir, rodydamas ranka į viršų, leido suprasti, kad tokia valdžios politinė valia. Tad kas dabar? Neva, lieka senoji tvarka, nors ji likti nebegali, nes taryba dar 2018 m. balandį yra priėmusi sprendimą, kuriame aiškiai parašyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. turi įsigalioti nauja mokėjimo tvarka kintamąją dalį jau skaičiuojant tiksliai pagal praėjusių metų ketvirtį sukauptus duomenis. Bet VASA vadovas pripažino, kad jie kol kas dar tiksliai suskaičiuoti negali, tad ir tarybos sprendimo vykdyti negali."

Politiko teigimu, akivaizdu, kad taip yra elgiamasi, kad šiuo metu nebūtų piktinami vilniečiai.

Akivaizdus ir tas faktas, anot Ž.Šilgalio, kad atliekų vežėjams jau dabar, nepaisant sutarčių, neaišku, kokiu teisiniu pagrindu nuo lapkričio yra mokama 50 proc. daugiau: "Šis sprendimas priimtas be miesto tarybos žinios, neinformavus vilniečių, o principas šioje sistemoje galioja labai paprastas: teršėjas moka už viską. Anksčiau ar vėliau visa tai bus įskaičiuota į atliekų išvežimo įkainį vilniečiams – tiesiog kol kas tai norima "nutempti" kuo toliau."

Sistemos nėra

Panašiai galvoja ir Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos laikinoji direktorė Asta Kuckaitė. Jos teigimu, vien faktas, kad dvi iš trijų įmonių, laimėjusių viešąjį pirkimą dėl atliekų sostinėje išvežimo, atsisako toliau vykdyti sutartis, rodo, kad situacija nėra gera, ir jokia "atliekų reforma" Vilniuje neįvyko. Kad viskas sostinėje gerai, atrodo tik savivaldybės biurokratams.

"Jeigu viena iš pusių atsisako sutarties, kuri turėtų užtikrinti įmonės pragyvenimą, kažkas yra blogai. – Internete nuolat pasirodančios perpildytų konteinerių nuotraukos taip pat šį tą liudija. Ar vieni, ar kiti nevykdo susitarimo sąlygų, o gal ir abi pusės – jiems geriau matyti. Tačiau faktas, kad taip neturėtų būti," – "Vilniaus dienai" teigė A.Kuckaitė.

Anot jos, iki atliekų reformos buvo aišku, per kiek laiko aplinkiniai namai tuos konteinerius prikrauna ir kas kiek laiko juos reikia išvežti, o dabar sistema neaiški. Žmonės raginami atliekas rūšiuoti, ir jei yra specialūs konteineriai išrūšiuotoms atliekoms prie namų – tai jie dar rūšiuoja, tačiau jei reikia atliekas puskilometrį ar kilometrą nešti – noras rūšiuoti neretai nuslūgsta.

Šiems metams Seimas patvirtino dar tą senąjį sąvartyno mokestį, bet nuo kitų metų jis didės kelis kartus. Vadinasi, jei brangs šiukšlių nuvežimas į sąvartynus, didės ir mokestis už atliekų išvežimą gyventojams. Tad gyventojams turi būti paaiškinta tai, jog kuo daugiau atliekų jie išrūšiuos, tuo mažiau išmes į tą juodą konteinerį ir tuo mažiau jiems teks mokėti. Negana to, dar turi būti sukurta sistema, kaip identifikuoti, kuris gyventojas rūšiuoja, kuris ne, individualaus apmokestinimo sistema.

"Dar vienas aktualus klausimas: ar savivaldybė turi pakankamai kompetencijų skelbti konkursą ir parašyti technines sąlygas, surašyti sutartį taip, kaip reikia, numatant visus galimus atvejus, ir tinkamai vykdyti tos sutarties priežiūrą. Mūsų manymu, dauguma savivaldybių pakankamai tų kompetencijų neturi", – sakė A.Kuckaitė.