Taip, iš tiesų Vilniaus skola – 415 mln. eurų. Atvirų duomenų portale paskelbta tokia oficiali miesto administracijos informacija apie pagrindinius savivaldybės rodiklius. Tačiau savivaldybės specialistai ramina: tai – konsoliduota miesto savivaldybės administracijos ir jos įmonių, mokyklų bei panašūs įsiskolinimai. O pačios miesto savivaldybės skola – sumažėjusi.

Pasipildė po teismų

Vilniaus miesto savivaldybės specialistų teigimu, nuo 2016 m. pradžioje buvusios 383,1 mln. eurų iki šių metų liepos 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės skola sumažėjo 150,2 mln. eurų iki 232,9 mln. eurų.

Sostinės biudžetas pastebimai pasipildė po teismų maratono, kai į teismą valstybę padavė tuometis Vilniaus meras Artūras Zuokas. Teisme buvo reikalaujama pakeisti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skaičiavimo metodiką ir didesnį procentą skirti Vilniui.

"Per trejus metus trukusį bylinėjimąsi Vilniaus miesto savivaldybė pasiekė pergalę, tai – pirmasis toks atvejis apskritai Lietuvos istorijoje, tad atėjusi dirbti nauja valdžia turėjo kur kas palankesnes finansines sąlygas", – sakė A.Zuokas.

Nuo 2016 m. pradžioje buvusios 383,1 mln. eurų iki šių metų liepos 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės skola sumažėjo 150,2 mln. eurų iki 232,9 mln. eurų.

Įvardija ir kitas priežastis

Tai, jog miesto biudžetas išaugo dėl naujai patvirtintos GPM metodikos, pritaria ir Vilniaus miesto savivaldybė, taip pat įvardydama ir kitas miesto skolos mažėjimo priežastis.

"Tai pavyko pasiekti dėl atsakingo požiūrio į savivaldybės finansus, efektyvesnio nekilnojamojo turto valdymo bei, suprantama, labiausiai dėl didėjusių savivaldybės pajamų bei dėl sudarytos taikos sutarties tarp Finansų ministerijos ir savivaldybės, pagal kurią iš viso per trejus metus savivaldybė gavo 55,8 mln. eurų.

Dėl pasikeitusios savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos ir ekonomikos augimo 2017 m. Vilniaus miesto savivaldybės biudžetui skirta gyventojų pajamų mokesčio suma, lyginant su 2016 m., padidėjo 24,6 mln. eurų, o lyginant su 2015 m. – 68,1 mln. eurų (2015 m. patvirtinta GPM pajamų suma 176,0 mln. eurų, 2016 m. – 219,5 mln. eurų, 2017 m. – 244,1 mln. eurų)", – sakė Strateginio planavimo ir biudžeto skyriaus vedėjas Almantas Šimonis.

Padidėjus savivaldybės pajamoms daugiau lėšų skiriama svarbioms miesto reikmėms finansuoti.

"Pavyzdžiui, 2017 m., palyginti su 2016 m., 24 proc. daugiau savivaldybės biudžeto lėšų skirta švietimui ir ugdymui, 15 proc. daugiau – miesto infrastruktūros gerinimui, miesto tvarkymui, taip pat padidėjo išlaidos kultūros ir sporto plėtrai, sveikatos apsaugai", – teigė A.Šimonis.

Vilniui – didesnė suma

2015 m. vasarą Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas privertė Finansų ministeriją pakeisti savivaldybių biudžeto formavimo metodiką ir skirti Vilniui gerokai didesnę GPM dalį.

KT nutarime buvo pažymėta, kad Vilniaus miesto savivaldybės gyventojai buvo diskriminuojami ir sostinei nebuvo užtikrintas pakankamas finansavimas. Bylinėjimasis truko trejus metus – nuo 2012-ųjų.

Po šio KT sprendimo Finansų ministerija buvo priversta pakeisti savivaldybių biudžeto metodiką ir 2016 m. Seimas padidino Vilniui skiriamus pinigus 70 mln. eurų. Nuo 2015 m., kai baigėsi mero A.Zuoko kadencija, iki 2018 m. Vilniaus miesto biudžetas padidėjo 180 mln. eurų.

Papildomai pagal Vyriausiojo administracinio teismo sprendimą 2016 m. Vyriausybė atlygino Vilniui padarytą žalą už 2010–2013 m., per trejus metus lygiomis dalimis išmokant 56 mln. eurų. Paskutinis žalos mokėjimas – 18 mln. eurų į miesto piniginę "įkrito" šiemet pavasarį.

O štai Vilniaus miesto tarybos opozicijos teigimu, nors Vilniaus miesto savivaldybės biudžetas nuo 2015 iki 2018 m. iš viso padidėjo daugiau nei 180 mln. eurų, tuo pačiu metu miesto valdžia nusprendė atsilaisvinti diržus: miesto išlaidos padidėjo net 150 mln. eurų per tą patį laikotarpį.

Pagrindinis finansinis įrankis – GPM

Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė: "Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas yra pagrindinis įstatymas, kuris reglamentuoja, kaip priskiriamos pajamos savarankiškų funkcijų finansavimui, taip pat ir GPM. Jis yra pagrindinis savivaldybių pajamų šaltinis ir sudaro apie 80 proc. pajamų.

Šis įstatymas nustato, kaip GPM yra apskaičiuojamas visų savivaldybių biudžetams ir kiekvienai konkrečiai savivaldybei.

Kiekviena savivaldybė turi savarankišką biudžetą, kuris sudaromas ir tvirtinamas vieniems biudžetiniams metams. Savivaldybės biudžetas tvirtinamas savivaldybės tarybos sprendimu, kuriame nurodoma bendra pajamų suma ir jų paskirstymas pagal pajamų rūšis bei bendra asignavimų suma ir jų paskirstymas biudžetinėms įstaigoms ar savivaldybių administracijos padaliniams programoms vykdyti. Asignavimai skiriami išlaidoms, iš jų – darbo užmokesčiui ir turtui įsigyti.

Savivaldybių biudžetų teisinis pagrindas yra savivaldybės tarybos priimti sprendimai dėl biudžetinių metų savivaldybių biudžetų patvirtinimo.

Savivaldybių biudžetų projektus rengia savivaldybių vykdomosios institucijos, remdamosi Biudžeto sandaros įstatymu, kitais įstatymais, Seimo patvirtintais savivaldybių biudžetų finansiniais rodikliais, Vyriausybės patvirtintomis biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėmis, valstybinės statistikos duomenimis, patvirtintais savivaldybių strateginio planavimo dokumentais, taip pat savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų programomis ir jų sąmatų projektais.

Savivaldybių vykdomosios institucijos parengtus biudžetų projektus teikia savivaldybių taryboms savivaldybių tarybų reglamento nustatyta tvarka.

Savivaldybių tarybos svarsto biudžetų projektus atsižvelgdamos į savivaldybių vykdomųjų institucijų pranešimus, tarybos komitetų pasiūlymus ir išvadas.

Savivaldybių biudžetų asignavimai naudojami jų funkcijoms atlikti. Savivaldybėms yra priskirtos vykdyti savarankiškos ir valstybinės (valstybės perduotos) funkcijos, kurios yra įteisintos Vietos savivaldos įstatyme. Lėšos valstybinėms funkcijoms vykdyti skiriamos iš valstybės biudžeto ir pervedamos savivaldybėms kaip speciali tikslinė dotacija.

Kai kurie mokesčiai ir pajamos 100 proc. įskaitomos į savivaldybių biudžetus (pvz., žemės mokestis, paveldimo turto mokestis, vietinės rinkliavos), o kai kurie yra dalomi tarp valstybės ir savivaldybių biudžetų (pvz., gyventojų pajamų mokestis, valstybės rinkliavos), jų priskyrimą atitinkamam biudžetui reglamentuoja įstatymai.