Kol kas Vyriausybės atsakomybėje esantys Sporto rūmai vis dar nerenovuojami ir po truputį griūva. Yra įvairių diskusijų, ką su jais daryti. Vieni siūlo įrengti Kongresų rūmus, kiti – muziejų, skirtą Lietuvos žydų istorijai. Tačiau tiek valdžia, tiek gyventojai turi skirtingų nuomonių.
Kai kurie vilniečiai su širdgėla stebi apleistus rūmus, kuriuose anksčiau vyko koncertai, sporto renginiai bei Lietuvai svarbūs įvykiai. Gyventojų nuomone, būtina juos renovuoti.
„Taigi architektūra, mūsų paveldas. Vienareikšmiškai reikia išsaugoti ir padaryti konferencijų salę“, – sakė moteris.
„Reikėtų padaryti vėl Sporto rūmus, kad ten koncertai vyktų, tušti stovi be reikalo, tai blogai. Eidavau anksčiau į koncertus, gražūs prisiminimai“, – pasakojo vyras.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
O jaunesni Vilniaus gyventojai, kurie gyvuojančių Sporto rūmų jau nematė, griežtos nuomonės neturi.
„Gal reikėtų renovuoti, šiaip nežinau, man tas pastatas niekada ir netrukdė labai, nebuvo, kad kažkokios problemos būtų. Reikėtų pasigilinti labiau į visą istoriją“, – teigė jaunuolis.
„Kaip muziejų padaryčiau, tiesiog, kad žmonės galėtų aplankyti, nes dabar ten vaikai griauna, langus daužo“, – svarstė kitas.
Turto bankas, kaip valdytojas, tuos minimalius priežiūros darbus atlieka, tačiau jie yra nepakankami.
Gyventojų apklausą įvykdė ir „Vilmorus“ bendrovė. Daugiausia pasisakė už kultūros, sporto ir konferencijų centro įrengimą. Apie 25 procentus apklaustųjų pabrėžė, kad nereikia pamiršti ir žydų istorijos įamžinimo toje vietoje. Likusieji nuomonės neturi.
Skirtingos Vyriausybės turėjo skirtingų idėjų, tačiau nė viena nebuvo įgyvendinta, nors jau prieš beveik šešerius metus Kultūros paveldo departamentas išdavė leidimą pastato restauracijai. Dar prieš metus departamentas paragino Vyriausybę nebedelsti ir įkurti Kongresų centrą, kuriame būtų įamžinti ir istoriniai įvykiai. Rūmų būklė kasmet blogėja, kelia grėsmę ir praranda daugelį autentiškų detalių.
„Priežiūrai šiai dienai turi būti skiriamos valstybės lėšos, nes pastatas yra valstybės priežiūros institucijų rankose. Turto bankas, kaip valdytojas, tuos minimalius priežiūros darbus atlieka, tačiau jie yra nepakankami“, – aiškino Kultūros paveldo departamento skyriaus vedėja Gerda Mackevičė.
Sporto rūmuose 1988-aisiais vyko Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas. 1991-aisiais ten pašarvoti per Sausio 13-osios įvykius žuvę laisvės kovotojai.
Į diskusijas įsitraukė ir Nepriklausomybės Akto signatarai – ragina premjerę ir prezidentą greičiau imtis sprendimų.
„Išduotas leidimas rekonstrukcijai ir aplinkos tvarkybai, viskas išdiskutuota, viskas suderinta, visi parašai sudėti, ir štai šiandien vėl užsukame bangą iš naujo. Diskusijos – ką daryti, ar to reikia, ar ką kitą“, – kalbėjo Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė.
Signatarai palaiko idėją įrengti kompleksą.
„Jame būtų ir Kongresų rūmai, ir koncertų salė, ir istorinės atminties vietovė, ir galbūt žydų biblioteka, kuri pati save išlaikytų“, – teigė B. Valionytė.
Prieš dešimtmetį statybų įmonė „Hanner“ jau laimėjo konkursą ir turėjo Sporto rūmuose įrengti Nacionalinį konferencijų centrą, tačiau darbų taip ir nepradėjo, nes valdžios sprendimai užsitęsė.
„Šiek tiek apmaudu, kad tas klausimas nuo vienos kadencijos perduodamas į kitą“, – sakė „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis.
„Hanner“ vadovas konferencijų centro idėjos neatsisako ir dabar.
„Tokio Kongresų centro, kuris yra visiškai šalia miesto centro, senamiesčio, Europoje nėra“, – teigė A. Avulis.
Reikalus stabdė ir tai, kad buvę Sporto ir koncertų rūmai stovi ant žydų kapinių. Prieš maždaug dešimtmetį pasaulio žydų bendruomenė su tuometiniu premjeru Algirdu Butkevičiumi sutarė, kad ten įsikurs konferencijų centras. Tačiau Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkei Fainai Kukliansky ši idėja netinka. Sako, girdėjo gandus, kad ten vis tiek vyktų koncertai.
„Suprantate, ko vertas tas pažadas, kad ten bus Konferencijų rūmai“, – sakė F. Kukliansky.
Ji pasisako už muziejų, kuriame tilptų ne tik žydų istorija.
„Padaryti memorialą, kuriame užtektų vietos ir Sąjūdžiui, ir žmonėms, kurie buvo pašarvoti Sporto rūmuose“, – teigė F. Kukliansky.
Buvę premjerai turėjo skirtingas nuomones: A. Butkevičius norėjo konferencijų centro, Ingridai Šimonytei idėja tiko, tik papildomai norėjo dalį pastato skirti ir žydų memorialui. Gintautas Paluckas pasisakė už konferencijų ir koncertų salę bei visuomenei atvirą erdvę.
Dabartinė premjerė Inga Ruginienė siūlo į vieną pastatą sutalpinti viską.
„Visuomenei prieinamas objektas, atitinkantis įvairių suinteresuotų grupių lūkesčius. Girdėjau ir apie Sąjūdžio namus, girdėjau apie žydų tam tikrus poreikius memorialui. Mano nuomone, viską galima sutalpinti į vieną vietą“, – sakė I. Ruginienė.
Tačiau, jos teigimu, geriausias sprendimas – atiduoti pastatą Vilniaus savivaldybei. Jei taip nutiktų, aišku viena – dabartinis meras konferencijų centro ten nerengtų.
„Jis tiesiog nefunkcionuotų ir būtų nuostolingas, valstybė turėtų ne pliusą ir ne naudą iš to, o reikėtų dengti nuostolius, nes tarptautiniu mastu jis būtų nekonkurencingas“, – teigė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Nors Kultūros paveldo departamentas pabrėžia, kad kitais metais Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Taryboje, todėl konferencijų centras Vilniuje puikiai pasitarnautų. Dėl šios idėjos šalia jau buvo statomi nauji viešbučiai, restoranai ir biurai.
(be temos)
(be temos)