Pasiklausius dviejų merginų istorijos, kaip jos Kaune ieškojo kur apsigyventi, gali praeiti noras studijuoti kitame mieste. Studentės teigė pasigailėjusios, kad susidėjo su nekilnojamojo turto agentūra.

Iškart – 200 litų mokestis

Nenorėjusios įvardyti savo pavardžių 22 metų būsimosios specialistės iki šios vasaros nuomojamame bute gyveno su dar viena kambario drauge. Šį butą susirado labai lengvai – pagal skelbimus. Deja, kai merginos, nusprendusios ieškotis mažesnio buto dviem, susidūrė su agentūra, prasidėjo problemos.

„Skelbimų svetainėse išsirinkome keturis puikius pasiūlymus: butai pigūs, tvarkingi, apstatyti, su buitine technika. Tik kraustykis ir gyvenk“, – džiaugėsi studentės.

Jos norėjo kuo greičiau peržiūrėti nuomojamus butus ir buvo tikros, kad kuriame nors jų jau netrukus įsikurs. „Deja, paskambinus telefonu atsiliepdavo ta pati nekilnojamojo turto agentūra“, – pasakojo studentės.

Vietoj butų adresų joms buvo padiktuotas agentūros adresas Taikos prospekte. „Klausėme, koks agentūros pavadinimas, bet išgirdome, kad sužinosime tik tada, kai susitarsime“, – nustebo merginos.

Atvykus į agentūrą, studenčių laukė staigmena: 200 litų sąskaita, kurią reikėjo apmokėti, jei esą merginos nori nekilnojamojo turto profesionalų pagalbos.

„Mus spaudė laikas, todėl sutartį pasirašėme. Po kelių savaičių jau turėjome išsikraustyti iš senojo buto, todėl pamanėme, kad per agentūrą greičiau rasime kur gyventi“, – aiškino merginos.

Bruko viską iš eilės

Pirmąją savaitę butai, anot merginų, joms buvo siūlomi konvejeriu. Nors būstai, pasak studenčių, visai neatitiko jų lūkesčių, agentūros atstovė buvo atkakli.

„Mes aiškiai pasakėme, kad norime tvarkingo ir nebrangaus buto. Vienas butų, kurių mus siuntė apžiūrėti, buvo remontuojamas, kitame nebuvo baldų ir pan. Išgirdusi apie tai, kad tokie butai mūsų nedomina, agentūros darbuotoja vis tiek laikėsi savo: nuvykit, pasižiūrėsit, gal patiks“, – prisiminė studentės.

Merginos niekaip nesuprato, kodėl jų neveda į tuos gražius butus, apie kuriuos agentūra skelbia internete. Bet agentūros atstovė kaskart turėdavo pasiteisinimą.

„Išgirsdavome, kad štai tas gražus butas jau išnuomotas, kito buto savininkas nenori studenčių, trečiame bute pageidaujami tik vaikinai ir taip toliau“, – pasakojo merginos.

Studentės nenusileido

Studentėms nesutinkant nuomotis nė vieno iš pasiūlytų butų, agentūros atstovės, anot merginų, ėmė irzti.

Studentėms buvo paaiškinta, kad už jų pageidaujamą sumą – 500 litų – kažin ko neverta tikėtis. Agentūros atstovė patarė nusileisti ant žemės ir situciją vertinti realiai: už tokią sumą buto be trūkumų neverta tikėtis – taip nebūna, kad butas būtų ir pigus, ir gražus.

O kaip agentūros skelbimai, kuriais studentės ir susiviliojo? Jie – tik jaukas?

Sutartą valandą nuvykusios apžiūrėti vieno buto merginos labai nustebino jame dar tebegyvenančią nuomininkę. Studentės pasakojo, kad joms prasižiojus, jog atėjo atsiųstos agentūros, nuomininkė labai nustebo: jos žiniomis, buto savininkas nėra kreipęsis į jokią agentūrą.

Tą patį vakarą, pasakojo merginos, jos sulaukė ne itin malonaus agentūros atstovės skambučio. Studentės išgirdo priekaištų, kodėl negali palaikyti liežuvio už dantų ir pliauškia visokias nesąmones. Studenčių teigimu, joms priekaištauta, kad papasakojo, jog jas siuntė agentūra.

Pamačiusios, kad bendraudamos su agentūra veikiausiai buto nesusiras, studentės numojo ranką į sumokėtus 200 litų ir buto ėmė ieškoti savarankiškai.

Nebūna, kad neišsirinktų?

„Kauno dienos“ žurnalistė pabandė pati paskambinti paslaptingajai agentūrai pagal vieną jos viliojamų skelbimų.

Atsiliepęs vyras iš karto įspėjo, kad butas nuomojamas per agentūrą, nors skelbime apie tai nė neužsimenama.

Į klausimą, kada būtų galima apžiūrėti būstą, atsakymo nesulaukėme. „Pirmiausia atvykite į agentūrą, o po to jau butus rinksitės. Agentūros mokestis – 200 litų“, – su tvarka supažindino atstovas.

„Ten moteriškė bus, aš pats į butus išvažiuoju“, – perspėjo vyras ir padiktavo adresą bei laiptinės durų užrakto kodą.

Kokios sutarties sąlygos? Kiek laiko bus siūlomi butai? „Tol, kol išsirinksite“, – tikino pašnekovas. Anot jo, procesas bus gana greitas: „Per savaitę ar dvi išsinuomosite iš mūsų“, – optimistiškai nuteikė agentūros atstovas.

„O jei nepavyks? – suabejojome – Jei buto paieškos gerokai užsitęs?“

„Taip nebūna“, – užtikrino agentas. Jis pasigyrė, kad agentūros duomenų bazė didelė ir kas dieną pasipildo apie dešimčia naujų butų, tad išsirinkti nebus sunku.

Jokios iškabos ar užrašo

Agento paklausėme, kokiai agentūrai atstovauja, tačiau jis atsakė ne iš karto.

Iš pradžių vyras padiktavo tik adresą, kur galima atvykti pasirašyti sutarties.

Dar kartą paklausę pavadinimo išgirdome greitakalbę: „Nekilnojamojo turto “Ilminta". Jeigu nebūtume pokalbio įsirašę ir kelis kartus jį išklausę, taip greitai išbertą pavadinimą būtų buvę sunku suprasti.

Nuvykę į vietą ir susiradę reikiamą daugiabutį, ieškojome laiptinės. Tikėjomės, kad orientuotis padės iškaba. Bet nieko panašaus neradome.

Įėjus į laiptinę jokių užuominų apie čia įsikūrusią firmą taip pat nebuvo.

Žurnalistais neapsidžiaugė

Duris atidarė moteris ir rankos mostu pakvietė užeiti vidun. Vėliau vėl rankos mostu pasiūlė įsitaisyti ant minkštasuolio darbo kambaryje. Šeimininkė kelis kartus atsiprašė, kad priverčia laukti, kol ji per garsiakalbį šneka su kitu klientu.

Sužinojusi, kad pas ją apsilankė ne potencialūs klientai, o žurnalistai, moteris neapsidžiaugė, tačiau visus klausimus išklausė ir bandė į juos atsakyti. Tiesa, ji nenorėjo, kad atsakymus fiksuotume užrašuose, jau nekalbant apie diktofoną.

„Ilmintos“ atstovė nebuvo linkusi nei prisistatyti, nei įvardyti savo pareigų.

„Jūs supraskit, man nereikia antireklamos. Be to, aš niekuo neprasikaltau“, – prašė įsijausti į jos situaciją nekilnojamojo turto rinkos žinovė.

Skundą pavadino šantažu

„Aš esu lyg tarp dviejų ugnių. Dirbi, stengiesi, o po to tau dar priekaištauja! Jau geriau tokie klientai išvis neateitų“, – tarė moteris. Studenčių pasakojimą apie karčią patirtį bendraujant su agentūra ji pavadino tiesiog šantažu.

„Juk jos pačios pas mane atėjo. Pasirašė sutartį, joje išdėstytos visos sąlygos“, – aiškino firmos atstovė ir prisėdusi šalia parodė kelias paskutines patenkintų klientų trumpąsias žinutes, kuriomis buvo pranešama, kad išsinuomojo butą.

Anot firmos atstovės, kai kurie klientai išsinuomoja butą jau pirmąją paieškos dieną, nes firmos pasiūla – itin didelė. Prie tokių gerų rezultatų prisideda ir per 13 veiklos metų, anot nekilnojamojo turto agentės, sukaupta milžiniška darbo su klientais patirtis.

Paklausus, kodėl vis dėlto skųstis į redakciją atėjusios merginos nebuvo pakviestos apžiūrėti nė vieno iš joms patikusio buto, apie kurių nuomą firma skelbė internete, agentė savo kaltės neįžvelgė.

„Kaip aš galiu siųsti ką nors apžiūrėti buto, jeigu savininkus tokio nuomininko nepageidauja? Vieni nenori šeimų su mažais vaikais, kiti – studenčių. Kas iš to, jei nusiųsčiau apžiūrėti? Paskui man šeimininkas priekaištaus, ką aš jam atsiunčiau ir kodėl jo laiką gaištu“, – aiškino moteris.

O kur jų iškaba? Ji esą nukabinta saugantis vagių – vos tik firma čia įsikūrė, butas buvo apiplėštas.

Komentaras

Rimas Kirdulis, Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos direktorius:

– Norint dirbti nekilnojamojo turto brokeriu, pakanka išsiimti individualios veiklos liudijimą arba dirbti pagal darbo santykius kaip samdomam darbuotojui. Veikla nėra nei licencijuojama, nei reglamentuojama. Nėra jokio įstatymo, kuris apibūdintų šią profesiją, nėra gilių tradicijų. Šita veikla gali užsiimti bet kas: ir moksleivis, ir studentas, ir pagyvenęs žmogus. Nesvarbu nei išsilavinimimas, nei patirtis.

Būtent dėl minėtų priežasčių rinkoje yra labai platus spektras nekilnojamojo turto brokerių paslaugas teikiančių asmenų: turinčių įvairų požiūrį, skirtingą atsakomybės jausmą.

Nekilnojamojo turto brokerių veikla nėra rožėmis klota, todėl kiekvienas bando gaudyti klientus ir konkuruoti su kitais rinkos žaidėjais taip, kaip supranta.

Lietuvos didžiuosiuose miestuose yra nusistovėję skirtingi nekilnojamojo turto agentų darbo standartai. Tarkim, Vilniuje brokeriui komisinį mokestį moka parduodamo ar nuomojamo nekilnojamojo turto savininkas. Mokestis sudaro 2–4 proc. pardavus turtą ir mokama vieno mėnesio nuomos kaina išnuomojus turtą. Klaipėdoje brokeriui susimokėti turi ir pardavėjas, ir pirkėjas. Kaune būna visokių variantų.

Dėdami skelbimus apie patraukliai atrodančius, bet neva pigiai išnuomojamus butus brokeriai gali bandyti pasiekti didesnį aktyvumą, kad žmonės skambintų būtent jam ir taip užmegztų ryšį.

Dažnai susiduriame su skelbimais daugiabučių laiptinėse – pirksiu ar išsinuomosiu butą jūsų name. Apie 80 proc. tokių skelbimų yra sukūrę tie patys nekilnojamojo turto brokeriai, stengdamiesi sudaryti įspūdį, kad skelbiasi galutinis pirkėjas ar nuomotojas. O iš tikrųjų tikimasi užmegzti kontaktą ir rasti naujų klientų.

Mūsų asociacijos narės yra tik dvi Kaune dirbančios nekilnojamojo turto agentūros. Kai kurių agentūrų veiklos būdai ir metodai yra tokie, kurie neprideda nekilnojamojo turto agentūrų įvaizdžiui nei etikos, nei garbės.

Renkantis, su kuo bendradarbiauti, siūlau paklausinėti, ką galėtų rekomenduoti pažįstami, draugai, peržiūrėti asociacijos puslapyje išvardytas bendroves – asociacija užtikrina didesnį jų veiklos skaidrumą bei etiškumą. Nekilnojamojo turto agentų veikla ne veltui vadinama rekomendacijų verslu.