Policija atlieka ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo, jam vadovauja Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorai.

Stanislovas Tomas/Feisbuko nuotr.

Atstatyti nežada

Vilniaus meras Remigijus Šimašius pirmadienį chuliganišku elgesiu pavadino karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros lentos sudaužymą sostinės centre, bet atkurti prieštaringų diskusijų sulaukusio atminimo ženklo nežada.

R. Šimašius sako, kad diskusija dėl generolo Vėtros veiklos vertinimo „yra sudėtinga ir daugiaprasmiška“.

„Tačiau chuliganiškas elgesys yra pats blogiausias argumentas tokioje diskusijoje. Jei tai daro rinkimuose siekiantis dalyvauti asmuo, tai yra ypatingai žema. Primenu, kad savivaldybė nebuvo šios atminimo lentos įrengimo iniciatorė, tad lentos atkūrimo svarstyti neplanuoja“, – feisbuke rašė Vilniaus meras.

Paragino atstatyti

Po incidento pirmadienį atstatyti atminimo lentą Vilniaus merą paragino Seimo konservatoriai Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis bei „valstietis“ Arūnas Gumuliauskas, vadovaujantis parlamento Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai.

A. Gumuliausko nuomone, R. Šimašiaus pozicija atskleidžia „formalistinį ir nevalstybinį požiūrį“. Jis sako, kad tai gali atverti kelią tolesniam vandalizmui.

„Tai žalia šviesa visiems vandalams griauti viską, kas jiems nepatinka. Ar pradėsime savo nuožiūra lupti gatvių pavadinimų lenteles ir griauti paminklus, o meras leis tam vykti, ieškodamas kam permesti atsakomybę ir išlaidas? Neturėtume nusileisti iki tokio teisinio nihilizmo. Atminimo lenta privalo būti atstatyta vien iš pagarbos teisės viršenybei Lietuvoje“, – įsitikinęs A. Gumuliauskas.

Lietuvos žydų bendruomenė nepateisina

Lietuvos žydų bendruomenė teigia nepateisinanti karininkui J. Noreikai-Generolui Vėtrai skirtos memorialinės lentos sunaikinimo Vilniuje.

Nuosekliai siekusi, kad ši atminimo lenta būtų pašalinta, bendruomenė pirmadienį išplatino poziciją, jog nepateisina tokio „savavališko ir galimai nusikalstamo veiksmo“.

„Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (LŽB) vadovaudamasi principu, kad iš neteisės negimsta teisė, pasisako už probleminių klausimų sprendimą konstruktyviais metodais, nepritaria ir nepateisina savavališko ir galimai nusikalstamo veiksmo – J. Noreikos lentos sunaikinimo“, – teigiama bendruomenės paskelbtame pranešime.

Pasak jo, „šis nusikalstamos veikos bruožų turintis aktas nesprendžia problemos ištakų, susijusių su istorinės tiesos pripažinimu ir deramos pagarbos Holokausto aukoms užtikrinimu“.

„LŽB vienareikšmiškai atsiriboja nuo minėto įvykio bei susilaiko nuo tolimesnių komentarų“, – nurodo bendruomenė.

Atminimo lentos kritikai teigia, jog šio garbingo ženklo neturi likti įvertinus tai, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.

Gynėjai pabrėžia J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.

J. Noreika buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas.