- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gedimino kalne aptiktų 1863-1864 metų sukilėlių palaikus Vyriausybės komisija siūlo perlaidoti Bernardinų arba Rasų kapinėse Vilniuje, sako ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.
„Yra pasirinktos dvi vietos: tai yra Rasų kapinės ir Bernardinų kapinės. Turėtumėme dar padiskutuoti kartu su Vilniaus miesto savivaldybe, su istorikais antropologais bei archeologais ir padaryti abiejų vietų pasiūlymus, t.y. projektus su vizualizacijomis, tada dar kartelį diskusijoje, kartu su kitais Vyriausybės nariais, galutinai apsispręsti dėl perlaidojimo vietos“, – BNS po komisijos posėdžio sakė ministrė.
Anot jos, galutinai apsispręsti dėl sukilėlių perlaidojimo planuojama iki kitų metų metų kovo, bet, jos nuomone, kitame posėdyje, kuris bus gruodį, turėtų paaiškėti „prie kurios vietos krypstama“.
Ministrė taip pat tvirtino, kad ant Gedimino kalno surastų sukilėlių palaikų identifikavimas užtruks, todėl kitąmet jų greičiausiai nebus spėta perlaidoti.
„Realistiškai galvojame, kad 2019 metų pavasaris arba vasara būtų tinkamiausias laikas palaikų perlaidojimui ir monumento įprasminimui, įamžinimui“, – teigė ji.
Viena iš pasirinktų datų - kovo 22-oji, kuomet, istorikų duomenims, egzekucija įvykdyta vienam iš sukilėlių vadų Konstantinui Kalinauskui. 2019-aisiais nuo šios datos sukaktų 155 metai, kita alternatyva – 2019 metų vasara, minint sukilimo baigtį. „Vietą ir laiką, manau, su kitu posėdžiu identifikuosime“, – tvirtino ministrė.
Gedimino kalne šiuo metu archeologai jau šių metų vasarą identifikavo ir jau iškėlė 17 sukilėlių palaikų, tarp jų – vieno iš sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko, taip pat beveik neabejojama, jog rasti ir kito vado Konstantino Kalinausko palaikai, tačiau galutinai tai bus patvirtinta atlikus genetinius tyrimus.
L. Ruokytė-Jonsson BNS teigė, kad archeologinius kasinėjimus Gedimino kalno aikštelėje planuojama užbaigti iki balandžio pabaigos, įskaitant dar keturių sukilėlių palaikus, kurie, beveik neabejojama, turėtų būti palaidoti toje pačioje vietoje.
1863 – 1864 metų sukilėliai, kovoję prieš Rusijos caro valdžią, siekė atkurti buvusią Lenkijos ir Lietuvos valstybę, kuri buvo aneksuota 1795 metais. Buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje sukilimo pradžia atsišaukimais lenkų ir lietuvių kalbomis paskelbta 1863 metų vasario 1-ąją.
Buvęs Rusijos armijos generalinio štabo kapitonas Z. Sierakauskas pavasarį buvo paskirtas vyriausiuoju Lietuvos sukilėlių karo vadu. Gegužės pradžioje jo kariuomenė sumušta prie Biržų, pats vadas sužeistas pateko į nelaisvę ir netrukus viešai pakartas Vilniuje.
1863 metų pabaigoje į sukilimo slopintojų rankas pakliuvo ir kiti sukilėlių vadai – Antanas Mackevičius ir K. Kalinauskas, jie abu taip pat pakarti viešai. Iš viso Lukiškių aikštėje mirties bausmė pakariant arba sušaudant įvykdyta 21 sukilimo dalyviui. Manoma, kad jų visų palaikai ir aptikti ant Gedimino kalno.
Per sukilimą mūšiuose buvusios LDK teritorijoje žuvo per 6 tūkst. sukilėlių, į katorgą ir tremtį išsiųsta 25 tūkst. žmonių. Po sukilimo Rusijos imperija Lietuvoje ėmėsi rusinimo politikos – buvo uždarytos lietuviškos mokyklos, uždraustos lietuviškos knygos ir spauda lotyniškais rašmenimis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Netrukus gimdysianti A. Zuokė: nesitikėjome, kad pavyks taip greitai9
Augusta Zuokė – smuikininkė, NIKO ansamblio koncertmeisterė ir Artūro Zuoko žmona – jau greitai taps mama. Šeima netrukus susilauks pirmojo bendro kūdikio – namus papildys mergytė. ...
-
Su G. Kirkilu atsisveikina buvę kolegos ir politiniai oponentai: jis buvo valstybės žmogus24
Vilniuje atsisveikinti su mirusiu buvusiu Ministru pirmininku Gediminu Kirkilu renkasi kolegos ir politiniai oponentai. ...
-
Gera žinia vietos bendruomenei: „YIT Lietuva“ pradeda ilgai lauktą Kazbėjų tilto remontą1
Į Kultūros paveldą įrašytas Vilniaus pakraštyje esantis Kazbėjų tiltas, kurio rekonstrukcijos ilgai laukė vietos bendruomenė bei sostinės vairuotojai, pagaliau bus sutvarkytas. Jo kapitalinio remonto darbų imasi tvarios miestų ir infra...
-
Ruošimasis ekstremalioms situacijoms: kalta ne tik pasenusi įranga2
Kovo pabaigoje dalis vilniečių turėjo gauti įspėjamuosius pranešimus apie Panerių gatvėje kilusį didžiulį gaisrą automobilių laužyne. Tačiau socialiniuose tinkluose kilo sostinės gyventojų pasipiktinimas: dalis negirdėjo sirenų ir nesu...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
Vilniuje atsisveikinama su buvusiu Lietuvos premjeru G. Kirkilu41
Antradienį nuo vidurdienio sostinėje galima atsisveikinti su savaitgalį mirusiu buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu. ...
-
Sostinės Pilaitės rajone įmonė neteisėtai iškirto 34 medžius: teks atlyginti per 11 tūkst. eurų žalą7
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) informuoja, kad sostinės Pilaitės rajone įmonė neteisėtai iškirto 34 saugotinus medžius. ...
-
Protesto akcijoje susirinkusieji solidarizavosi su M. Simanynu: „Trupink žiedus, o ne žandikaulius“7
Pirmadienį Nepriklausomybės aikštėje kelios dešimtys žmonių susirinko į protesto akciją, skirtą solidarizuotis su už prekyba kanapių produktais nuteistu Martynu Simanynu. ...
-
Vilniaus savivaldybės atstovas: šildymu turėtų pasirūpinti ir gyventojai4
Pirmadienį Vilniaus miestui pasekus kitų savivaldybių pavyzdžiu ir atnaujinus šildymo sezoną, sostinės savivaldybės atstovas sako, kad patys gyventojai turėtų spręsti, kada pradėti ar nutraukti šilumos tiekimą. ...
-
A. Avulis: nežinau, kaip pastatyti Nacionalinį stadioną už mažesnę kainą17
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako ir po Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabų vis dar tikintis, kad dėl projekto galima rasti susitarimą. Tačiau jis tikino jau pa...