Specialistai susirūpino moksleivių sveikata ir liepė jų maitintojams mokyklų valgyklose sudaryti sveikesnį valgiaraštį. Tačiau vyresniems mokiniams tai nė motais – jų pinigų visuomet laukia parduotuvės.

Pietų kainos skiriasi

Nuo šio rudens maistas mokyklų valgyklose – sveikesnis. Iš lentynų dingo traškučiai, saldainiai, šokolado gaminiai, gazuoti ir energiniai gėrimai. Valgiaraščiuose neliko net pieniškų dešrelių – maistas turi būti be jokių sintetinių dažiklių, konservantų, saldiklių ar skonio stipriklių. Susitaikę su tuo, pradinukai klusniai valgo tai, ką jiems pagal tėvų pageidavimus užsako mokytojos.

Nors pirkti valgyklos maistą neprivaloma, tapo įprasta, kad mokytojai surenka pinigus iš tėvų ir iš anksto praneša valgyklos darbuotojams, kiek kokių pietų pagaminti.

Pagal tai gali skirtis ir kaina: paprasti pradinuko pietūs kainuoja 4 litus, bet jei prie jų pridedama pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymus nebeprivaloma sriuba, gėrimas ar patiekalo porcija didesnė, pietų kaina gali išaugti iki 6 litų.

Parduotuvėse – vaikų eilės

Tačiau vyresniųjų klasių moksleiviai, užuot stumdęsi valgyklos eilėse, bėga iki artimiausios parduotuvės. Per pertraukas jose išsirikiuoja uniformuotų moksleivių eilės, o jų rankose – toli gražu ne patys sveikiausi produktai.

"Dėl to, kad nebeliko saldumynų, mes visai patenkinti. Turėdavome tokių saldainių po 20 centų, dėl kurių išsirikiuodavo eilės, vargas būdavo ir valgyklos darbuotojams, ir mokytojams. O dėl traškučių draudimai neveikia. Tiek mokytojai, tiek budintys darbuotojai mato, kad vaikai po pertraukos grįžta iš šalia esančio prekybos centro pilnomis rankomis traškučių ir energinių gėrimų", – pasakojo "Taikos" pagrindinėje mokykloje maitinimą organizuojančios bendrovės "Kristma" vadovė Kristina Aleksandrovič.

Vilniaus Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos direktorius Eugenijus Manelis pastebėjo, kad net jei vaikai per pertraukas negalėtų eiti iki parduotuvių, tai padėties iš esmės nepakeistų – jie patinkančio maisto ar gėrimų atsineša iš namų.

"Kuprinių tikrinti mes negalime, jie ten visko gali turėti, o dar netoli stovi kioskai, iki kurių kyla pagunda nubėgti", – pasakojo jis.

Atsiras nauja pamoka

Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėjo Almanto Kranausko nuomone, šią problemą gali išspręsti tik moksleivių ugdymas.

"Jei vaikas gali gauti gero maisto, o bėga į parduotuvę blogo, tai yra mokymo ir auklėjimo spragos. Juk dažnai vaikai mokyklose gauna geresnį maistą nei namie, kur tėvai jiems tik dešrelių išverda ar mikrobangų krosnelėje pašildo žuvies pirštelių", – sakė jis.

Todėl nuo kitų metų mokyklose planuojama įvesti naują discipliną – žmogaus saugą ir sveikatą. "Žinoma, mokyklose ir taip nemažas krūvis. Tačiau iš šios temos daug kas buvo dėstoma integruotai kituose dalykuose. Kai to nebebus, sumažės kitų pamokų valandų ir liks laiko, kurį bus galima panaudoti naujai disciplinai", – aiškino A.Kranauskas.

Mokyklų vadovai tokiai tvarkai neprieštarautų, tačiau tik tuo atveju, jei jai būtų tinkamai pasiruošta. "Jei bus tik įrašyta eilutė ir sudaryta programa, tai nieko gera neduos. Reikia pradėti ieškoti mokytojų, literatūros ir, jei norima šį dalyką įvesti jau nuo kitų metų, tam ruoštis jau netrukus", – sakė E.Manelis.

A.Kranausko nuomone, būtų įmanomas ir toks variantas, kai pietus vaikams iš anksto užsakytų tėvai: "Tokie atvejai, kai vaikai vietoj gero maisto bėga pirkti šokoladukų, tik įrodo, kad vaikai nepajėgūs objektyviai priimti sprendimų. Namuose už juos tai daro tėvai, o mokykloje turėtų daryti valstybė."

Prievartos elementų tokioje tvarkoje sveikatos specialistas neįžvelgia: "Jei taip svarstytume, tai pastatyti kelio ženklai taip pat būtų prievarta – žmogus nori nenori turi jų laikytis. Čia lygiai tas pats."