- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Tarptautinis veterinarijos kongresas į Lietuvą sukvietė užsienio specialistus
-
Oficialu: atidarydamas renginį „Kauno Grūdų“ generalinis direktorius T.Barštys pasveikino kongreso dalyvius.
-
Tęstinumas: kongrese dalyvavo veterinarijos srities ekspertai ir būsimi specialistai iš visos Lietuvos.
-
Tarptautinis veterinarijos kongresas į Lietuvą sukvietė užsienio specialistus
-
Tarptautinis veterinarijos kongresas į Lietuvą sukvietė užsienio specialistus
-
Tarptautinis veterinarijos kongresas į Lietuvą sukvietė užsienio specialistus
-
Tarptautinis veterinarijos kongresas į Lietuvą sukvietė užsienio specialistus
-
Tarptautinis veterinarijos kongresas į Lietuvą sukvietė užsienio specialistus
-
Tarptautinis veterinarijos kongresas į Lietuvą sukvietė užsienio specialistus
-
Tarptautinis veterinarijos kongresas į Lietuvą sukvietė užsienio specialistus
-
Tarptautinis veterinarijos kongresas į Lietuvą sukvietė užsienio specialistus
-
Tarptautinis veterinarijos kongresas į Lietuvą sukvietė užsienio specialistus
-
Tarptautinis veterinarijos kongresas į Lietuvą sukvietė užsienio specialistus
Šeštadienį Vilniuje įvyko jau trečiasis Lietuvoje tarptautinis veterinarijos kongresas visoms gyvūnų rūšims „VET Congress 2018 Lithuania“, kurį organizuoja bendrovė „Kauno Grūdai“. Kongresas skirtas tarptautiniu mastu skleisti žinią apie šių dienų veterinarijos medicinos tendencijas, supažindinti su naujausiais gamintojų produktais, ligų gydymo sprendimais, diagnostika ir profilaktika.
Pristatė aktualijas
Šešiolika specialistų iš Lietuvos ir kitų užsienio šalių pristatė veterinarijos farmacijos sektoriaus aktualijas, tarp kurių nemažai dėmesio skirta gyvulių sveikatinimui ir šiomis dienomis itin aktualiam kiaulių marui. Šiais metais kongresas sutapo ir su „Kauno Grūdų“ veterinarijos verslo „KG Vet“ dešimties metų jubiliejumi.
Pristatymai ir atviros diskusijos vyko keturiuose skirtinguose sektoriuose: smulkiųjų gyvūnų, paukštininkystės, kiaulininkystės ir galvijininkystės. Šiais metais renginys sulaukė daugiau kaip 650 dalyvių ir lektorių iš Lietuvos, Suomijos, Italijos, Austrijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Estijos, Lenkijos.
Oficialiai atidarydamas renginį „Kauno Grūdų“ generalinis direktorius Tautvydas Barštys pasveikino visus atvykusius kongreso dalyvius ir pasidžiaugė matydamas ne tik ilgus metus veterinarijos srityje dirbančius, bet ir naujus profesinėje srityje norinčius tobulėti žmones.
„Trečią kartą organizuojamame kongrese matome didžiules gretas veterinarijos specialistų. Jaučiame, kad tokių renginių tikrai reikia, o tai taip pat yra ir puiki investicija į veterinarijos ateitį. Džiugu, kad ir jauni žmonės domisi veterinarijos naujovėmis. Mes galime supirkti pačius geriausius aparatus laboratorijose, tačiau svarbiausia, kad būtų kompetentingi specialistai, kurie su jais dirbtų“, – sakė „Kauno Grūdų“ generalinis direktorius.
Renginyje dalyvavęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) lektorius, Europos veterinarinės neurologijos specialistas Sigitas Čižinauskas atkreipė dėmesį į tokių renginių svarbą ir pastebėjo, kad šiandien veterinarija sparčiai žengia pirmyn.
„Smulkiųjų gyvūnų diagnostika ir gydymas prie žmonių medicinos lygio artėja labai stipriai. Ypač mano srityje – neurologijoje. Tad tikiuosi, kad mano dalyvavimas šiame kongrese prisidės ir prie neurologijos, kaip disciplinos, pasistūmėjimo Lietuvoje“, – džiaugėsi S.Čižinauskas.
Pasigendama valstybės paramos
Kongreso metu buvo paliestas ir mokslinių tyrimų finansavimo klausimas. Lietuvoje 2016 m. moksliniams tyrimams, neseniai patikslintais duomenimis, buvo skirta vos 0,85 proc. skaičiuojant nuo ES bendrojo vidaus produkto (BVP). ES, palyginimui, kelia tikslą iki 2020 m. padidinti vidutinį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimą nuo dabar esančių 2 iki 3 proc. BVP.
LSMU lektorius S.Čižinauskas sutiko, kad toks valstybės finansavimas mokslinei veterinarinei veiklai, nepaisant vis gerėjančių jos rezultatų, nėra pakankamas ir išskyrė netinkamą naujų specialistų ugdymo sistemą.
„Kalbant apie veterinarijos specialistų ruošimą, mes tikrai galėtume dar daugiau pasiekti, jeigu turėtume bent jau panašų finansavimą, kokį turime medikams ruošti. Tuomet, manau, veterinarijos medicinos lygis tikrai būtų aukštas. Niekas dabar nesistebi, kad medikas, norintis tapti geru specialistu, turi pabaigti universitetą, rezidentūrą, tik tuomet jis tampa specialistu. Veterinarijos medicinoje situacija turėtų būti kiek kitokia – mes kalbame apie labai daug skirtingų gyvūnų rūšių, todėl tapti veterinarijos specialistu taip pat užtrunka nemažai laiko. Gyvūnų medicinos lygis turi būti žmonių medicinos lygio, tačiau, norint turėti stipresnę veterinarijos mediciną, reikia lėšų“, – sakė S.Čižinauskas.
Specialistų ruošimo problemos
LSMU profesorius Arūnas Stankevičius taip pat išskyrė specialistų ruošimo problemas ir sukritikavo, anot jo, nepagrįstus valdžios pažadus dėl inovacijų plėtojimo Lietuvoje.
„Lietuvoje moksliniams tyrimams iš tiesų yra skiriamos menkos lėšos. Dėl vieno projekto dažnai kovoja 10–20 mokslininkų grupių. Tikimybė laimėti projektą yra labai maža, tad, jeigu nepavyksta gauti finansavimo kelerius metus iš eilės, tos srities mokslininkas pradeda ieškoti kito finansavimo šaltinio. Jeigu Lietuva nori labiau vystytis, tuomet turi būti priimami adekvatūs politiniai sprendimai ir skiriama lėšų moksliniams tyrimams. Dažnai kalbama apie inovacijas, įvairių naujausių technologijų tiekimą ir pan., tačiau tai tik kalbos, kurios yra neparemtos jokiais finansais“, – kalbėjo A.Stankevičius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...
-
Lietuvoje startuoja Graikijos „Aegean Airlines“ – dukart per savaitę skraidins į Atėnus1
Lietuvoje startuoja nacionalinė Graikijos oro vežėja „Aegean Airlines“ – du kartus per savaitę ji tiesiogiai skraidins iš Vilniaus į Atėnus. Tikimasi, kad keliautojai per Atėnus galės pasiekti daugiau pasaulio šalių jun...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą9
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas atmetė siūlymą panaikinti Lukiškių aikštės įstatymą4
Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui atšaukti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. ...
-
„Skaidrinam“ Vilniaus rajone: tarybos nariai degalus pylėsi po kelis kartus per dieną1
„Skaidrinam“ iniciatyvai pasiekus Vilniaus rajoną, nustatyta, kad mažiausiai aštuoni tarybos nariai degalus „pylėsi“ po kelis kartus per dieną, o beveik maksimalią išmokų sumą per kadenciją gavęs liberalas Arūnas...
-
Vilniaus šienavimo sezonas: tarp patogumo miestiečiams ir tvarumo1
Sostinėje prasideda šienavimo sezonas. Kaip ir pernai, vietose, kur žmonės daugiausia leidžia laisvalaikį, sportuoja, taip pat daugiabučių kiemuose, bus palaikoma trumpa veja. Dažnai šienaujama bus ir gatvių skiriamosiose juostose. Tači...
-
Vilniuje kaimynų bendrystę stiprins per dešimt bendruomenių projektų1
Sostinė bendruomenių tradicijas kuriančioms ir puoselėjančioms iniciatyvoms šiemet skiria 50 tūkst. Eur. Parama paskirstyta dvylikai kaimynystės ryšius stiprinančių projektų – isi jie dedikuoti vilniečių įtraukimui į kultūrin...
-
Vilniaus Senamiestyje bus pradedamos naujo gyvenamųjų namų projekto statybos5
Įmonių grupė „Eika“ kartu su bendrove „Etapas Group“ bei jos partneriais užbaigė sostinės Seinų gatvėje esančio sklypo ir jame suplanuoto gyvenamųjų namų projekto „Senamiesčio sodai“ įsigijimo sandorį. ...
-
Vilniaus oro uoste atidaryti olimpiniai vartai
Iki 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių likus 100 dienų, Vilniaus oro uoste atidaryti simboliniai olimpiniai išvykimo vartai. ...
-
A. Avulis: vis dar galioja mano pasiūlymas, kad 2026 m. pabaigoje stadione žaistume futbolą20
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako esąs pasirengęs vykdyti projektą, o jau 2026 m. pabaigoje galėtų būti sužaistos pirmosios futbolo rungtynės. Anot jo, šiuo metu ...