Tauro kalne bunkeris išliks: kodėl apie jį nekalbėta prieš pradedant griovimo darbus?

Visų patalpų neapžiūrėjo

Žurnalistus po slėptuvę vedžiojęs Vilniaus istorijos tyrinėtojas Darius Pocevičius teigė, jog seniai buvo žinoma, kad po Profsąjungų rūmais yra bunkeris, kuriame turėjo tilpti apie pusantro tūkstančio žmonių.

Dabar požemiuose, kurių plotas apie 1000 kv. metrų, – tuščios patalpos, likę vos keli istoriniai reliktai. Vienas iš jų – memorialinė lenta, kuri kabėjo Profsąjungų rūmų viduje ir buvo skirta profesinių sąjungų nariams, sovietiniams revoliucionieriams. Ši lentelė buvo nukabinta Sąjūdžio laikais. Bunkeryje rasta ir kuponų – už juos buvo maitinami profesinių sąjungų nariai, gavę kelialapius į sanatorijas ir poilsio namus. Trejos durys bunkeryje užkaltos, ten, anot eksperto, gali būti ir pagalbinės patalpos, ventiliacijos įrenginiai.

"Radome tik vieną išėjimą, kiti du turbūt yra užgriauti, – tamsiame požemyje apie tris būtinus išėjimus kalbėjo istorijos tyrinėtojas. – Visų tų patalpų mes nebematome, už užkaltų durų turbūt liko ir dalis gyvenamųjų patalpų su gultais."

Dabar patalpa nepanaši į slėptuvę, ji tuščia, nematyti ventiliacijos, šildymo, gyvybės užtikrinimo įrenginių. D.Pocevičiaus teigimu, šioje slėptuvėje, pagal pirminį planą, galėjo būti gyvenama iki tol, kol "karas baigsis". Slėptuvė buvo visiškai autonomiška, gal tik maisto tiekimas būtų sutrikęs, bet ir sandėlių buvo. Dėl to, kad uždus žmonės ar juos subombarduos, nebuvo pavojaus, nes statoma buvo "iš širdies", besislapstantieji galėjo gyventi kad ir 10 metų.

Istoriko pateiktais duomenimis, mintis ant Tauro kalno statyti bunkerį kilo 1946 m., kai paaiškėjo, kad nacių statyta slėptuvė Gedimino kalne yra laikina, bloga ir nesaugi – sienos medinės, smėlis byra. Buvo nutarta, kad Vyriausybinei slėptuvei reikia kur kas geresnės vietos ir įrangos. 1948 m. buvo padaryti pirmieji projektai statyti slėptuvę ant Tauro kalno.

Suplanuota slėptuvė buvo gigantiška. Ji turėjo būti su liftu, kuris nuleidžia į 28 metrų gylį. Joje turėjo būti įrengti kabinetai keturiems pagrindiniams asmenims – komunistų partijos pirmajam sekretoriui, ministrų tarybos pirmininkui, aukščiausiosios tarybos pirmininkui ir vidaus reikalų ministrui.

Tačiau po metų iš Maskvos atvykę geologai nusprendė, kad tai nėra tinkama vieta slėptuvei: gruntiniai vandenys per aukštai, drėgna vieta, yra pavojus, kad slėptuvę gali užgriūti. Todėl buvo nuspręsta Vyriausybinę slėptuvę perkelti 500 metrų į rytus.

"Užstatyta" rūmais

1956 m. buvo baigta statyti dvigubai pigesnė, dvigubai paprastesnė Vyriausybinė slėptuvė. Vėliau ji buvo "užstatyta" Profsąjungų rūmais. Slėptuvė pradėjo veikti 1963-iaisiais atidarius pačius rūmus po pirmojo koncerto. Planuota, kad joje tilptų apie 1 500 žmonių. Tai buvo viena didžiausių slėptuvių Vilniaus mieste.

Sovietmečiu siekta sostinėje turėti tiek slėptuvių, kad tilptų 15 proc. gyventojų. Tiek nesugebėta įrengti, tačiau apie 11 proc. pavojaus atveju prieglobstį būtų radę.

Ši slėptuvė, istorikų manymu, nebuvo kokia ypatinga, tad ir istorinės, architektūrinės vertės neturi.

Situaciją aiškinsis

Kaip "Vilniaus dieną" informavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis, iki šiol apie slėptuvę po Profsąjungų rūmais savivaldybei nebuvo žinoma. Praėjusią savaitę buvo svarstomi keli galimi sprendimai dėl slėptuvės likimo. Ketvirtadienį nuspręsta, kad didžioji dalis bunkerio bus palikta, užlyginta, jis nebus ardomas. Mat ardyti jį būtų rizikinga – gali būti pažeista kalno struktūra ir tada kiltų labai rimtų problemų.

Kodėl apie po Profsąjungų rūmais esantį bunkerį nebuvo kalbama prieš pradedant griovimo darbus, prieš projektuotojams gaunant griovimo darbų statybos leidimą, pasak P.Poderskio, – savivaldybė kol kas neturi atsakymų. Tikimasi sulaukti paaiškinimų tiek iš projektuotojų, tiek iš rangovų.

Ardyti bunkerį būtų rizikinga – gali būti pažeista kalno struktūra.

Profsąjungų rūmų griovimo darbams Vyriausybė skyrė daugiau kaip 1,8 mln. eurų, iš kurių daugiau nei 55 tūkst. buvo panaudoti ekspertizės akto, statybos leidimo ir griovimo projekto parengimui.

Pasak P.Poderskio, tame projekte yra numatyti du darbų etapai. Vienas – iki pusės metro nuo žemės paviršiaus, t. y. iki to bunkerio, ir kitas – žemiau. Dabar yra nupirktas tik pirmas etapas. Už tuos darbus ir bus mokama.

Kiek dėl atrasto bunkerio pabrangs tolesni Profsąjungų rūmų griovimo darbai – kol kas taip pat neaišku. Manoma, jog jeigu ir pabrangs, tai bus kelių šimtų tūkstančių klausimas ir, lyginant su bendra projekto verte, tai nebus didelė suma.

Pastato jau neliko

Daugiau nei pusšimtį metų ant Tauro kalno stovėję apleisti Profsąjungų rūmai pradėti griauti spalio pradžioje ir nugriauti juos žadama iki šių metų pabaigos. Griovimo darbus vykdo konkursą laimėjusios bendrovės "Vaidva" ir "Statybų kodas".

Vietoj griaunamų Profsąjungų rūmų ant sostinės Tauro kalno turėtų iškilti Nacionalinė koncertų salė. Rugsėjį paaiškėjo, kaip ji atrodys, – geriausiu naujojo Vilniaus simbolio ant Tauro kalno architektūriniu sumanymu išrinkta architektų grupės iš Ispanijos "Arquivio architects" pasiūlyta idėja. Čia numatyta įrengti iki 1,7 tūkst. vietų didžiąją ir 500 vietų mažąją sales, taip pat erdves barams, vestibiulį su vaizdu į miesto panoramą ir patalpas įvairiai kitai kultūrinei veiklai.

Koncertų salės projektavimo paslaugų ir statybos darbų biudžetas siekia 52 mln. eurų. Į šią sumą įtrauktos visos su objekto projektavimu, statyba ir įrengimu bei sklypo tvarkymu susijusios išlaidos.

Kartu planuojama tvarkyti ir būsimosios salės prieigas, greta esančią Liuteronų sodų teritoriją – Vilniaus evangelikų senųjų kapinių kompleksą. Šiems darbams su ES parama planuojama skirti 14 mln. eurų.

Slėptuvė po nugriautais Profsąjungų rūmais

Šiame straipsnyje:

Profsąjungų rūmai

Tauro kalnas

bunkeris

rastas bunkeris

LNK1