„Norėjau paauklėti“, – teisme aiškino Mantas Bendinskas, kuris nesigina sudavęs 47-erių metų vyrui. Pastarasis mirė dėl kraujo išsiliejimo į smegenis. Ekspertai nustatė, kad tai nutiko nuo patirtų smūgių.

Lemtingos palydėtuvės

Kauno apygardos teismas pradėjo nagrinėti Raimundo Vitkausko nužudymo bylą. Pernai liepą Garliavoje R.Vitkauskas su dar dviem draugais vedė gerokai įkaušusį senolį namo. Prie namo laiptinės stovėjo M.Bendinskas.

Teisiamas M.Bendinskas patvirtino matęs, kaip trijulė parlydėjo jo garbaus amžiaus kaimyną namo. Matė M.Bendinskas ir kaip trijulė išėjo. Kaltinamasis nužudymu tvirtino, kad netrukus po to, kai senolį lydėję vyrai pasuko savo keliais, iš namo laiptinės išbėgo kitas kaimynas. Pastarasis pareiškė, kad lydėjusieji sumušė girtą senuką.

„Svieto lygintoju“ M.Bendinskas pasijuto kitą dieną. Visi minimo įvykio dalyviai ir liudytojai gyveno toje pačioje gatvėje Garliavoje, todėl vienas kitą pažinojo. M.Bendinskas teisme pasakojo, kad kitą dieną senuką lydėjusius vyrus surado ir paauklėjo smūgiais į veidą.

Po smūgio pritūpė

R.Vitkausko ir M.Bendinsko keliai susikirto kitos dienos po senolio palydėtuvių vakarą. „Kodėl sumušėte senuką“, – teisme teigė R.Vitkausko paklausęs M.Bendinskas. Nors ir išgirdęs R.Vitkausko atsakymą, esą tas nemušė, M.Bendinskas paliepė daugiau taip nedaryti ir mostelėjo į skruostą. M.Bendinskas prisipažino matęs, kad po smūgio R.Vitkauskas pritūpė. Tokį pritūpusį M.Bendinskas tvirtina jį ir palikęs.

M.Bendinskas iš dalies prisipažino kaltu. „Tačiau nesu įsitikinęs, kad jis mirė būtent nuo to vieno mano smūgio“, – teisme aiškino M.Bendinskas. Greitai 28-ąjį gimtadienį švęsiantis kaltinamasis neslėpė nematęs, kad girtą senolį vedusi trijulė jį mušė. Vis dėlto jam situacija esą pasirodė įtikinama, todėl leido sau „paauklėti“ gerokai vyresnius vyrus.

Rado motina

R.Vitkausko gyvybė užgeso ne iš karto, kai jis pritūpė po M.Bendinsko smūgio. Vyras dar nuėjo pas savo mamą Dariją Vitkauskienę. Iš jos pasiskolino 4 litus, dar 2 litus turėjo savo. Abu sutarė, kad sūnus nupirks bulvių, o už likusius – telefono sąskaitos papildymą. „Jis sakė, kad prastai jaučiasi ir nuskubėjo namo“, – mama prisiminė, kad su sūnumi tąkart kalbėjo paskutinįkart.

Negyvą sūnų bute ir rado pati mama. Ji negeros nuojautos vedama nusprendė aplankyti netoli gyvenantį sūnų. Rado jį gulinti ant grindų. Pakviesti kaimynai pasakė, kad R.Vitkauskas negyvas.

Teisme liudijo ir nužudytojo dukra Evelina Lukšienė. Teismas tikslinosi, ar iš tiesų jos tėtis buvo toks geras, kokį jį charakterizuoja kaimynai. Jauna moteris pavirtino: „Tėtis buvo taikus žmogus. Nei prieš mane, nei prieš brolį nėra rankos pakėlęs. Ramus, geras būdavo net ir išgėręs.“